Lauros Gaidelytės dienoraštis

Patinka šis dienoraštis?

Užsiregistruok Klase.lt ir galėsi komentuoti bei gauti pranešimus apie naujus jo įrašus ar rašyti savo dienoraštį!

Lauros Gaidelytės dienoraštis

Minčių kratinys. Kartais tiesiog iš niekur išplaukia, kartais tai senai nešiota viduj ar tiesiog netyčia pamatyta.

3/.

2017-04-21 20:08, įrašas peržiūrėtas: 389

Smėly užkasus kojas sėdžiu aš, o šalia žaidžia praeitis. Pučiant vėjui žarstomos smiltelės man lyg priminimas apie tai. O štai tam laikui – smėlio audra. Džiaugsmas. Smagi veikla. Ir visa kita, ką tik vaizduotė leidžia. Kai apvertus žaislinius indelius šauki: „Visi po priedanga!“. Ir taip juokinga, ir taip tikra. Dabar po šia saugia pastoge yra prisiminimai. Jų daug, bet ne pakankamai.

Žmogus neišmatuojamas ir nenumatomas. Vandenynas ir tas nepastovus. Kol kas bangas galiu matuoti savo ūgiu. Tačiau vakare gal jau jos suduš per pus mažesnės. Atmintis? Sako ir pas vandenyną yra ji. Tačiau kokia? Ar jis pamena laivus? Jau senai sudilusias uolas? Visus tuos sporto mylėtojus? Ar labiau jų sukeltus padarinius? Pastaruosius ir mes pamenam lengviau. Nors su metais jie kaip tos uolos dyla. Ir dabar aš tik su tuo, kas gera. Su smėlio pilnomis akimis. Labiau šlapiais nuo prakaito nei nuo vandens plaukais. O svarbiausia – su tikru džiaugsmu. Paprastuose dalykuose.

Girdžiu ir vandenyną, ir krykštavimą. Dvi lyg iš praeitis gaudžiančias melodijas. Abi savaip mielos. Kitus kartus jas praleisčiau kaip atskirus garsus, tačiau šiandien čia užkasus kojas noriu apie tai galvoti. O ir bangos šitiek daug lyg tyčia kalba.  

Komentarų nėra

AUKSINIS RUDUO

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama
Informacija

El. p.: reklama@tipro.lt

tiPRO grupės dalis
tiPRO logotipas
Ši svetainė talpinama