Kristina Vincaitytė - Danienė

Užsiregistruokite klase.lt portale ir galėsite susisiekti su Kristina Vincaityte - Daniene

Registruokis Klase.lt portale Jau esi užsiregistravęs? Prisijunk su epasu (forma kairėje).


Kontaktinė informacija

  • Anketos nuoroda: https://mano.klase.lt/49947

Socialinės grupės

Dalyvauja renginiuose

Nedalyvauja jokiuose renginiuose

Video įrašai

Naujausias dienoraščio įrašas

Steve Jobs kalba

2010-09-07 18:10
<p>&nbsp;&quot;Man didelė garbė būti kartu su jumis įteikiant diplomus viename i&scaron; geriausių pasaulio universitetų. A&scaron; nebaigiau institutų. &Scaron;iandien noriu jums papasakoti tris istorijas i&scaron; savo gyvenimo. Ir viskas. Nieko grandiozi&scaron;ko. Tiesiog tris istorijas...&quot;</p> <p>Pirmoji - apie ta&scaron;kų sujungimą</p> <p><br /> A&scaron; mečiau &quot;Reed College&quot; po pirmųjų &scaron;e&scaron;ių mokslo mėnesių, bet likau ten kaip &quot;svečias&quot; dar apie 18 mėnesių, kol galiausiai i&scaron;ėjau. Kodėl mečiau studijas?</p> <p><br /> Viskas prasidėjo dar iki man gimstant. Mano biologinė motina buvo jauna netekėjusi aspirantė ir ji nusprendė atiduoti mane įvaikinti. Ji reikalavo, kad mano įtėviai būtų i&scaron;silavinę žmonės - taip man buvo lemta tapti juristo ir jo žmonos įsūniu. Tiesa, likus minutei iki mano i&scaron;lindimo į pasaulį jie nusprendė, kad norėtų mergaitės. Jiems paskambino naktį ir paklausė: &quot;Netikėtai gimė berniukas. Jūs jo norite?&quot;. Jie pasakė: &quot;Žinoma&quot;. Vėliau mano biologinė motina sužinojo, kad būsimoji įmotė nėra baigusi koledžo, ir atsisakė pasira&scaron;yti įvaikinimo dokumentus. Tik po keleto mėnesių vis dėlto nusileido, kai mano tėvai pasižadėjo trūks ply&scaron; i&scaron;leisti mane į mokslus.</p> <p>Ir po 17 metų a&scaron; įstojau į koledžą. A&scaron; naiviai pasirinkau koledžą, kuris buvo toks pat brangus kaip ir Stenfordas, ir visos mano tėvų santaupos buvo i&scaron;eikvotos pasirengimui. Po &scaron;e&scaron;ių mėnesių nemačiau savo studijavimo prasmės. A&scaron; nežinojau, ką noriu daryti gyvenime, ir nesupratau, kaip koledžas padės man tai suvokti. Tiesiog leidau vėjais tėvų pinigus, kuriuos jie kaupė visą gyvenimą. Todėl a&scaron; nusprendžiau mesti koledžą ir tikėtis, kad viskas bus gerai. I&scaron; pradžių buvau i&scaron;sigandęs, bet kai dabar atsigręžiu į praeitį, suprantu, kad tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime. Tą akimirką, kai mečiau koledžą, galėjau liautis kalbėjęs apie tai, jog privalomos pamokos man neįdomios, ir lankyti tas, kurios traukė.</p> <p><br /> Ne viskas buvo taip romanti&scaron;ka. A&scaron; neturėjau kambario bendrabutyje, todėl miegojau ant grindų pas draugus, pardavinėjau kolos butelius po 5 centus, kad galėčiau nusipirkti valgyti, ir ėjau per visą miestą pėsčiomis 7 mylias kiekvieną sekmadienio vakarą kartą per savaitę normaliai prisivalgyti kri&scaron;naitų &scaron;ventykloje. Man ji patiko. Daug kas i&scaron; to, su kuo susidūriau, vedamas smalsumo ir intuicijos, vėliau pasirodė neįkainojama.</p> <p><br /> &Scaron;tai jums pavyzdys</p> <p><br /> &quot;Reed College&quot; siūlė geriausias kaligrafijos pamokas. Pasi&scaron;alinęs i&scaron; koledžo studentų sąra&scaron;ų, nelankiau privalomų paskaitų, tad užsira&scaron;iau mokytis kaligrafijos. A&scaron; sužinojau apie &quot;serif&quot; ir &quot;sans serif&quot;, apie skirtingus tarpus tarp raidžių kombinacijų, apie tai, kas tipografiką daro nuostabią. Ji buvo graži, istori&scaron;ka, meistri&scaron;kai subtili - iki tokio laipsnio, kad mokslas to suprasti nesugebėtų.</p> <p>Niekas i&scaron; to neatrodė naudinga mano gyvenime. Tačiau po de&scaron;imties metų, kai mes dirbome su pirmuoju &quot;Macintosh&quot;, visa tai pravertė. Ir &quot;Makas&quot; tapo pirmuoju kompiuteriu su gražia tipografika. Jeigu a&scaron; nebūčiau užsira&scaron;ęs į tą kursą koledže, &quot;Makas&quot; niekada nebūtų turėjęs keleto garnitūrų ir proporcinių &scaron;riftų. Na, o kadangi &quot;Windows&quot; tiesiog nu&scaron;vilpė tai nuo &quot;Mako&quot;, greičiausiai personaliniai kompiuteriai i&scaron;vis būtų be jų.</p> <p><br /> Žinoma, tada negalėjau sujungti visų ta&scaron;kų į vieną. Bet po de&scaron;imties metų viskas tapo labai ai&scaron;ku.</p> <p>Taigi: jūs negalite sujungti ta&scaron;kų žiūrėdami į priekį; jūs galite sujungti ta&scaron;kus į vieną tik žvelgdami atgal. Todėl jums teks pasitikėti tais ta&scaron;kais, kuriuos jūs kaip nors suri&scaron;ite ateityje. Jums teks į ką nors atsiremti: į savo charakterį, gyvenimą, karmą - ką tik norite. Toks požiūris niekada manęs nenuvylė ir pakeitė mano likimą.</p> <p><br /> Antroji mano istorija - apie meilę ir praradimą</p> <p><br /> Man pasisekė - a&scaron; atradau mėgstamą sritį gana anksti. Woz'as ir a&scaron; įkūrėme &quot;Apple&quot; mano tėvų garaže, kai man buvo dvide&scaron;imt. Mes kaip reikiant pasistengėme, ir po de&scaron;imties metų &quot;Apple&quot; i&scaron; dviejų žmonių garaže i&scaron;augo į beveik 2 milijardų dolerių kompaniją, turinčią 4000 darbuotojų. Mes i&scaron;leidome savo geriausią kūrinį - &quot;Macintosh&quot; - likus metams iki mano 30 gimtadienio. Ir paskui mane atleido. Kaip jus gali atleisti i&scaron; kompanijos, kurią jūs įkūrėte? Na, atsižvelgdami į augimo apimtis &quot;Apple&quot;, mes samdėme talentingus žmones, kad jie man padėtų valdyti kompaniją, ir pirmuosius penkerius metus viskas ėjosi gerai. Bet paskui mūsų ateities vizijos ėmė skirtis, ir mes galiausiai susipykome. Valdyba perėjo į jų pusę. Todėl sulaukęs 30 metų a&scaron; buvau i&scaron;mestas. Vie&scaron;ai. Viskas, kas buvo viso mano sąmoningo gyvenimo prasmė, dingo.</p> <p><br /> A&scaron; nežinojau, ką veikti, keletą mėnesių. Jaučiau, kad nuvyliau buvusią verslininkų kartą - kad pamečiau estafetės lazdelę, kai man ją perdavinėjo. A&scaron; susitikau su David Packard ir Bob Noyce ir bandžiau atsipra&scaron;yti už tai, ką pridirbau. Tai buvo vie&scaron;as pralaimėjimas, a&scaron; netgi galvojau, kad man reikia dingti i&scaron; čia kuo toliau. Bet kažkas manyje ėmė lėtai ai&scaron;kėti - a&scaron; vis dar mėgau tai, ką dariau. Įvykių eiga &quot;Apple&quot; kiek pakeitė viską. A&scaron; buvau atstumtas, bet a&scaron; mylėjau. Galiausiai nusprendžiau pradėti viską nuo pradžių.</p> <p><br /> Tada &scaron;ito nesupratau, bet vėliau paai&scaron;kėjo, kad atleidimas i&scaron; &quot;Apple&quot; buvo geriausia, kas man galėjo nutikti. Sėkmingo žmogaus na&scaron;tą pakeitė mažiau savimi pasitikinčio pradedančiojo lengvabūdi&scaron;kumas. A&scaron; i&scaron;silaisvinau ir įžengiau į patį kūrybingiausią savo gyvenimo periodą.</p> <p><br /> Per kitus penkerius metus įkūriau kompaniją &quot;NeXT&quot;, kitą kompaniją &quot;Pixar&quot; ir įsimylėjau nuostabią moterį, kuri tapo mano žmona. &quot;Pixar&quot; sukūrė pirmąjį kompiuterinį animacinį filmą - &quot;Toy Story&quot;, ir dabar yra pati sėkmingiausia animacinė studija pasaulyje*. Dėl neįtikimų įvykių &quot;Apple&quot; nupirko &quot;NeXT&quot;, a&scaron; grįžau į &quot;Apple&quot;, ir technologija, sukurta &quot;NeXT&quot;, tapo &quot;Apple&quot; atgimimo &scaron;irdimi. O Laurene ir a&scaron; tapome puikia &scaron;eima.</p> <p><br /> A&scaron; įsitikinęs, kad nieko i&scaron; viso to nebūtų nutikę, jeigu manęs nebūtų atleidę i&scaron; &quot;Apple&quot;. Vaistai buvo kartūs, bet pacientui padėjo. Kartais gyvenimas tau duoda per galvą su plyta. Nepraraskite tikėjimo. A&scaron; įsitikinęs, kad vienintelis dalykas, kuris man padėjo tęsti veiklą, buvo tai, kad a&scaron; ją mėgau. Jums reikia atrasti tai, ką jūs mėgstate. Tai lygiai taip pat teisinga ir darbo, ir santykių atžvilgiu. Jūsų darbas užims didelę dalį gyvenimo, ir vienintelis būdas būti visi&scaron;kai patenkintam - daryti tai, kas, jūsų galva, turi vertę. Vienintelis būdas daryti didžius darbus - mėgti tai, ką darote. Jeigu jūs dar neradote savo veiklos - ie&scaron;kokite. Nesustokite. Kaip būna su visais &scaron;irdžiai mielais darbais - jūs suprasite, kai atrasite. Ir kaip bet kokie geri santykiai, metams bėgant jie tampa vis geresni. Todėl ie&scaron;kokite tol, kol rasite. Nesustokite.</p> <p><br /> Mano trečioji istorija - apie mirtį</p> <p><br /> Kai man buvo 17, a&scaron; perskaičiau citatą, maždaug tokią: &quot;Jeigu jūs gyvenate kiekvieną dieną taip, lyg ji būtų paskutinė, vieną dieną jūs būsite teisus.&quot; Citata man padarė įspūdį, ir nuo to laiko jau 33 metus a&scaron; žiūrėdamas į veidrodį kasdien savęs paklausiu: &quot;Jeigu &scaron;i diena būtų paskutinė, ar norėčiau daryti tai, ką ketinu daryti?&quot; Ir kai keletą dienų i&scaron; eilės girdžiu atsakymą &quot;Ne&quot;, suprantu, kad ką nors turiu keisti.</p> <p><br /> Mintis, kad greitai mirsiu, - svarbiausias instrumentas, kuris padeda man priimti sunkius sprendimus. Nes visa kita - svetimos nuomonės, visas tas pasipūtimas, ta baimė patirti sumi&scaron;imą arba nesėkmę, - visi tie dalykai mirties akivaizdoje atkrenta, palikdami tik tai, kas i&scaron;ties svarbu. Atminti, kad mirsi - geriausias būdas i&scaron;vengti minčių apie tai, kad jums yra ką prarasti. Jūs jau nuogas. Jūs daugiau neturite priežasčių neiti ten, kur &scaron;aukia &scaron;irdis.</p> <p><br /> Prie&scaron; metus man diagnozavo vėžį. 7:30 val. gavau nuotrauką, kuri ai&scaron;kiai rodė kasos auglį. Iki tol net nežinojau, kas ta kasa. Gydytojai man pasakė, kad &scaron;i vėžio forma nei&scaron;gydoma ir kad man liko gyventi ne daugiau kaip tris-&scaron;e&scaron;is mėnesius. Daktaras man patarė eiti namo ir susitvarkyti reikalus (gydytojų kalba, tai rei&scaron;kia ruo&scaron;tis mirčiai). Tai rei&scaron;kia pabandyti pasakyti savo vaikams tai, ką pasakytum per ateinančius 10 metų. Tai rei&scaron;kia įsitikinti, jog viskas sutvarkyta taip, kad tavo &scaron;eimai būtų kiek įmanoma lengviau. Tai rei&scaron;kia atsisveikinti.</p> <p><br /> A&scaron; gyvenau su ta diagnoze visą dieną. O vakare man padarė biopsiją - įgrūdo į gerklę endoskopą, perki&scaron;o per skrandį ir žarnas, įbedė adatą į kasą ir paėmė keletą ląstelių i&scaron; auglio. A&scaron; buvau atsijungęs, bet mano žmona, kuri buvo &scaron;alia, pasakė, kad kai gydytojai pažvelgė į tas ląsteles pro mikroskopą, ėmė rėkti, nes pasirodė, kad mano kasos vėžys - labai retos formos, kurią galima i&scaron;gydyti operacija. Jie padarė operaciją, ir dabar man viskas gerai.</p> <p><br /> Mirtis tada priėjo prie manęs arčiausiai, ir tikiuosi, per ateinančius kelis de&scaron;imtmečius arčiau neprieis. I&scaron;gyvenęs tai, galiu pasakyti daug tvirčiau nei tada, kai mirtis tebuvo naudinga, tačiau sugalvota koncepcija:</p> <p><br /> Niekas nenori mirti. Žmonės, kurie žada patekti į dangų, irgi nenori. Ir vis tiek mirtis - galutinė stotelė mums visiems. Niekas jos negalėjo i&scaron;vengti. Taip ir turi būti, nes Mirtis tikriausiai yra geriausias Gyvenimo i&scaron;radimas. Ji - permainų priežastis. Ji i&scaron;valo sena, kad atvertų kelią naujam. Dabar nauja esate jūs, bet kada nors (ne už kalnų tas laikas) tapsite seni - ir jus i&scaron;valys. Atleiskite už tokį dramatizmą, bet tai tiesa.</p> <p><br /> Jūsų laikas ribotas, todėl neeikvokite jo gyventi kažkieno kito gyvenimui. Nepakliūkite į spąstus dogmos, kuri liepia gyventi kitų žmonių mintimis. Neleiskite svetimų nuomonių triuk&scaron;mui pertraukti jūsų vidinį balsą. Ir svarbiausia - turėkite drąsos sekti paskui savo &scaron;irdį ir intuiciją. Jie kaži kokiu būdu jau žino, kuo i&scaron; tikro jūs norite būti. Visa kita - antraeiliai dalykai.</p> <p><br /> Kai buvau jaunas, &quot;The Whole Earth Catalog&quot;, kuris buvo vienas i&scaron; mano kartos biblijų, perskaičiau puikią publikaciją. Ją para&scaron;ė vaikinas, vardu Stewart Brand, gyvenantis netoliese - Menlo Park. Tai nutiko septintojo de&scaron;imtmečio pabaigoje, dar iki personalinių kompiuterių, todėl ji buvo padaryta spausdinimo ma&scaron;inėle, žirklėmis ir polaroidais. Kai kas pana&scaron;aus į popierinę &quot;Google&quot; formą, prie&scaron; 35 metus iki &quot;Google&quot;. Publikacija buvo idealistinė ir kupina didelių idėjų.</p> <p><br /> Steward ir jo komanda padarė keletą leidimų &quot;The Whole Earth Catalog&quot; ir galiausiai i&scaron;leido finalinį numerį. Tai buvo 8 de&scaron;imtmečio viduryje, a&scaron; buvau jūsų amžiaus. Paskutiniame vir&scaron;elio puslapyje buvo nuotrauka - kelias brėk&scaron;ant rytui. Po ja buvo tokie žodžiai &quot;Likite alkani. Likite beproti&scaron;ki.&quot; Tai buvo jų atsisveikinimas. Likite alkani. Likite i&scaron;protėję. Ir a&scaron; visada sau to linkėjau. Ir dabar, kai jūs baigiate institutą ir pradedate i&scaron; naujo, a&scaron; linkiu jums to.</p> <p><br /> Likite alkani. Likite pami&scaron;ę.</p>
Komentarų (1)

žiūrėti visus

mano jaunimelis

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama

El. paštas: [email protected]

Kita Informacija: [email protected]

All Media Digital
AMDigital logotipas
Ši svetainė talpinama