Pamastymai,pajuokavimai ir kita...

Patinka šis dienoraštis?

Užsiregistruok Klase.lt ir galėsi komentuoti bei gauti pranešimus apie naujus jo įrašus ar rašyti savo dienoraštį!

Pamastymai,pajuokavimai ir kita...

Parinkau tai,kas praskaidrina nuotaiką,sužadina jausmus,suteikia jėgų mylėti ir atjausti,pažinti save ir mus supantį pasaulį.Čia rasite ir "nesuvyniotos į gražų popierėlį",bet vulgarios "liaudiškos" kūrybos.Tokia gyvenimo tiesa?..

Advento pamastymai...

2009-12-22 10:37, įrašas peržiūrėtas: 1373

...Kalėdų laikotarpiu dovanosime vienas kitam dovanas su meile.

Tai metas, kai būtina paklausti savęs: koks yra mano santykis su meile
ir ištikimybe?

Arba galima apversti medalį kita puse ir paklausti: kiek aš myliu pats save?

Kiek esi ištikimas tam, kas tu esi?

Kur ir kiek esi vienybė, o kur susiskaldžiusi ir prisitaikiusi tikrovė?

Nes be meilės sau nebus jos ir kitam. Kokią žinią įsileisi per šias
Kalėdas ir kokia ja patikėsi?

Kokį atsakymą sau duosi?

Ar tu iš tikro norėsi apsispręsti bent kartą būti santykio ir
dialogo žmogumi?

Tai reiškia, ar bent kartą išnaudosi galimybę sau pasakyti
tiesą ir atrasti drąsos tą tiesą pasakyti kitam: "Aš esu toks ir aš
noriu prisiimti atsakomybę už tave, nes tu man rūpi.

Man svarbus tavo gyvenimas, nes tu man esi mano draugas,
kaimynas, pažįstamas.

Nes be tavęs mano žmogiškumo paveikslas būtų kuklesnis ir ne
toks ryškus.

Mes esme reikalingi vienas kitam, nes auginame vienas kitą, sukuriame."

Šiandien mūsų santykių vertybės yra pakirstos.

Deklaruojame, kad vienas kitą labai mylime, bet iš tikrųjų -
kaip kiekvienas galėtų šiandien sau tyliai atsakyti: kiek aš turiu
žmonių, kuriems galėčiau būti toks, koks esu, - nuogas?

Ne fizine prasme, bet iš esmės nuogas: būti pačiu savimi,
tikras, nesuvaidintas.

Tūkstantį kartų paklausiam "Kaip tu gyveni, kaip tau sekasi?",
bet kas iš mūsų skiria bent dvi tris minutes pastovėti ir paklausyti,
kaip jam sekasi?

Šis "kaip tau sekasi" tapo tokiu pigiu priežodžiu, kad
paklausęs iškart nusisuki.

Kam įdomu, kaip šiandien jaučiamės?

Ar įdomu parapijiečiams, kad kunigas praėjus vos valandai po
mamos laidotuvių turi dalyvauti eglės įžiebime ir sakyti sveikinimo
kalbą? Kiek žmonių rūpi tavo vidus?

Nesiekiu pasakyti nieko naujo, tiesiog kaip kunigas turiu
priminti paprastą dalyką - Kalėdos prasideda kur kas gilesniame
pasaulyje.

Kai suvoki, ką tu myli tame žmoguje, kuris yra šalia tavęs.
Figūrą? Bet ji kinta. Aistrą? Ji praeis. Kai pamatai einančius du
senukus, susikabinusius rankomis, kiek tame aistros? Jos nėra, bet
tai, kas yra, - tobula.

Tad visada klausiu prieš santuoką jaunavedžių: ar būsi
ištikimas savo žmonai, jeigu besilaukiant įvyktų persileidimas, po
kurio ji niekada negalės turėti vaikų? Ar būsi ištikima, jeigu tavo
prašomas kuo greičiau padaryti remontą (nes artėja gimtadienis) vyras
netyčia nukris nuo stogo ir atsidurs invalido vežimėlyje? Jis ne tik
nevaikščios, bet ir niekada negalės mylėtis. Ar būsi jam ištikima? Ir
ką mylėsi šiame žmoguje?

Kai žmogus meilę atskiria nuo ištikimybės, pamatai, kad
didesnio melagio šiandien nėra. Nebūna meilės be ištikimybės. Be jos
gali būti aistra, nuotykis, svingerių vakarėlis, gyvenimo klaida,
hormonų protrūkis. Štai kodėl šiandien mes turime tokį didelį skyrybų
skaičių: žmonės moka mylėtis, bet nebemoka mylėti to, su kuriuo
mylisi. Tas, kuris atskiria ištikimybę nuo meilės, niekada nelaikys
savo rankose mylimo asmens...

...Advento laikotarpis - tai santykio laikotarpis. Kai nutylu
ir įsiklausau.

Kalėdos, kurios užgimsta tavo širdy, atneša žinią, kuri prašo
paprasto atsakymo: ar sutinki per gyvenimą eidamas išlikti žmogumi?

Ar sutinki pažiūrėti, ką savyje turi geriausio? Atskleisti
savo talentus, kuriuos turi, pasinaudoti galimybėmis, kurias Kūrėjas
davė, išnaudoti aplinką, kurią tau paskyrė, prakalbinti žmones,
kuriuos leido tau sutikti.

Duok sau esminį atsakymą, nes nuo jo priklausys, ar kitas patikės.

Kalėdos yra atsakomybė: ar, matydamas tokį mano gyvenimą, kitas gali
patikėti Dievu.

Išduosiu paslaptį.

Šiemet bus Kalėdos. Jos bus širdyje.

Bet kiek jos bus baltos, spindinčios ir dvelkiančios vaikyste,
priklausys nuo to, kiek savo tikrumo įdėsi į šias Kalėdas.

Ir ką matysi kitame: dovaną nuo Dievo ar stabdį savo gyvenime.

Jeigu pamatysi žmogų kaip dovaną, būsi pats laimingiausias žmogus.

To nuoširdžiai linkiu. Nes kai turiu gyvenime į ką atsiremti ir kas
man padeda būti tuo, kas aš esu, yra labai gera nubusti.

Nesvarbu, ar tai būtų kunigas, ar šeimoje gyvenantis žmogus.

Jautiesi ryte nubudęs žmogumi, nes žinai, kad šiandien
sutiksi kitus žmones, su kuriais kursi pačią nuostabiausią istoriją,
šiandieninę istoriją, kuri niekada gyvenime nebebus pakartota.

Mūsų gyvenime nėra "Stop kadrui, filmuojam iš naujo", jis
visada yra tiesioginė transliacija, ir tai nuostabiausia.

Kun. R. Doveika
http://gyvenimas.delfi.lt/kaledos/kun-rdoveika-atejimo-zinia.d?id=26340553

2009-12-27 12:32

Labai prasmingi ir nuoširdūs žodžiai. Iki širdies gelmių sujaudina,   Žmonės pasąmonėje jaučia tai, bet ne visada moka išreikšti žodžiais Nuostabus kunigas Doveika, atviras,  visa širdimi mylintis žmones ir tai bumerangu grįžtantis jausmas savo artimiesiems ir tave supančiai aplinkai.

Iš viso įrašų: 1
 
 

mano ledute-ir jos..

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama

El. paštas: [email protected]

Kita Informacija: [email protected]

All Media Digital
AMDigital logotipas
Ši svetainė talpinama