Žvejyba Amerikoje

Patinka šis dienoraštis?

Užsiregistruok Klase.lt ir galėsi komentuoti bei gauti pranešimus apie naujus jo įrašus ar rašyti savo dienoraštį!

Upėtakių žvejyba Amerikoje.

2009-05-26 15:51, įrašas peržiūrėtas: 6501

 

     Tiems kurie yra bent truputi žvejoję Amerikoje, straipsnio pavadinimas turbūt juokingas, nes daugelis žinote, kad upėtakių yra prileista vos ne į kiekvieną vandens telkinį, tie kurie tuo domisi, net žinomi įleistų žuvų skaičiukai. Mano pirmoji žvejyba irgi buvo panašaus tipo, kol galiausiai priėjo žmogelis ir sako, kad va šiemet žvejyba prasta, tik 30000 jaunų upėtakių įleido į šį ežerą... Žvejybos įdomumo jokio, sumeti kažką panašaus į lengvas dugnines su spalvotais smirdančiais masalais aplipdytais trišakiukais ir lauki... Jei tikitės kažko panašaus iš šio straipsniuko, manau nusivilsite, nes toliau bus rašoma apie truputį rimtesnę žvejybą (bent jau man taip atrodo).
     Taigi tiems kurie neskaitė mano pirmojo straipsniuko apie Lašišų žūklę, jį galite rasti čia: www.klase.lt/dienorasciai/getEntry/403/lasisu-zukle-amerikoje-
Žvejyba vyko toje pačioje upėje, tik skirtingu metų laiku, ir truputį skirtinga sistema bei skirtingais masalais... Žvejybos taisyklės tos pačios kaip ir anksčiau, gal tik kad pavadėlį galima rišti kokio nori ilgio nuo balandžio 14 d. Tie kas smulkiau domisi taisyklėmis ir skaito angliškai, jas gali rasti čia: www.dec.ny.gov/outdoor/31420.html (atkreipti dėmesį į išskirtines taisykles taikomas Salmon River).
     Užbėgdamas į priekį paminėsiu, kad nieko nerašysiu apie žvejybą museline meškere, nes iki to dar truputi nepriėjo rankos, ir didelis klausimas ar kada nors prieis...
     Taigi be muselinės meškerės lieka du pagrindiniai būdai kaip gaudyti upėtakius užaugusius laisvėje (o ne ką tik suleistus): 1) plūdine meškere arba 2) vadinamuoju „bottom bouncing“ būdu.
Plūdinės meškerės sistema beveik standartinė gaudant srovėje. Vietoje ją vadina „Kanadine“ (Canadian), bet gyvenant Lietuvoje tokia sistema buvo gaudoma Neryje ir Nemune aplink Kauną (tiek kiek aš susidūriau), nenustebčiau jei ir kitose Lietuvos vietose. Sistema labai paprasta: gana didelė plūdė, kurią būtų galima matyti srovėje ir švino pasvarai paskirstyti vienodu atstumu per visą valo ilgį iki pavadėlio. Gaudoma truputį prilaikant (ant prilaikymo), kad srovė taip greitai neneštų... Kadangi tai yra žinoma, tai ir nelabai įdomu, o gal tiesiog 8 pėdų 6 colių (apie 2,5 m) spiningas tam per trumpas, todėl „mes“ gaudysime „bottom bouncing“ būdu.

 

     Artėjant į pabaigą lašišų sezonui, dauguma žvejų tik ir šneka apie Steelheadus (Plienagalves Lašišas – knygoje „Lietuvos Žuvys“ galima rasti prie Vaivorykštinių Upėtakių). Kadangi pasitaikė darbinė kelionė spalio pabaigoje, tai kelias nedidukes pavyko ištraukti. Paskui susigundžiau geru oru ir dar kartelį nulėkiau lapkričio mėnesį. Sužinojau, kad steelhead‘ai geriau kimba kai šalta, ar net sninga, kai kurie žvejai net pasigyrė/pasidalino nuotraukomis jau tų metų laimikiais, kurių dar man reikės palaukti. Na per antrąją žvejybą buvo eksperimentuojama, bandomos skirtingos vietos bei skirtingos sistemos, plūdinė meškerė ir pan. Pirmąją žvejybos dieną pakirtau penkis, bet ištraukiau tik vieną, antrąją dieną buvo dar prasčiau, iš dviejų pakirstų ištraukiau vėl vieną... Na eksperimentuodami mokinamės, bet išrasti dviratį (kuris jau išrastas) tikrai yra sunku. Be gerai praleisto laiko dar buvo prisiklausyta daug kalbų apie žvejybą žiemą.
     Rudenį neturint praktikos buvo žvejota panašia sistema kaip ir lašišas (neskaitant plūdės), tik buvo rišamas plonytis pavadėlis, gal todėl ir rezultatai nebuvo labai įspūdingi, bet to užteko, kad užsikabinti ir išbandyti žvejybą žiemą, kurios metu buvo pasižiūrėta ir išmokta gaudyti taip, kaip gaudo tie, kurie jau atidirbę sistemas...
     Iki vasario mėnesio buvo padaryta pertrauka, nes išgąsdino susikaupęs sniegas ir tvyrantis šaltis, bet kaip jau kelis kartus pasitaikė, ledus padėjo pralaužti darbinė kelionė. Vasario pradžioje pakeliui į „darbą“ sustojome prie upės trim valandom, pakirtau vieną, bet ištraukti nepavyko... Paskui nesisekė dirbti visą savaitę, teko laukti atsarginių dalių, dėl blogų aplinkybių kartoti jau padarytą darbą ir pan., prie viso to ir temsta žiemą anksti. Žvejoti teko vėl tik tris valandas pakeliui namo, tik va rezultatai buvo daug linksmesni, iš dviejų pakirstų ištraukta viena 4,5 kg plienagalvė lašiša, džiaugsmo ir teigiamų emocijų be galo daug, o kaip ir pas tikrą žveją – kablys nugaroj vėl lėkti žvejoti. Oro sąlygos žvejybos metu nebuvo labai ekstremalios (neskaitant to kad kelionės metu buvo užfiksuotas visų laikų šalčio rekordas –27 oF (–33 oC) ir aplinkui kalnai sniego) temperatūra buvo truputi žemiau nulio, valas šalo prie žiedų, bet susidėjus cheminius šildytuvus į pirštines ir bridkelnes nebuvo baisu. Po tokio laimikio, juk neiškęsi ilgai namie...


Pirmoji Plienagalvė Lašiša Žiemą
Pirmoji Plienagalvė Lašiša Žiemą
Pirmoji Plienagalvė Lašiša Žiemą.


     Kovo pirmomis dienomis mes vėl prie upės. Pirmą žvejybos dieną nesisekė nei man nei kitiems žvejams, jei netyčia ir pakerti vieną, tai ta pati su kabliuku plaukioja toliau... Kad ir kaip tai turėjo sugadinti nuotaiką tada, dabar matau tik pliusus ir galiu analizuoti padarytas klaidas. Tą pačią dieną ant kranto radau svarelį, kokius naudoja kiti žvejai. Tas radinys labai pakeitė kitas žvejybas, bet apie tai truputį vėliau. Antrąją žvejybos dieną, mano tėvas pakirto vieną, kuri nutrūko, bet man pasisekė geriau – trys pakirstos ir vėl viena 4,2 kg ištraukta. Be to pasižiūrėjom kaip žvejoja kiti. Jų ištrauktų žuvų skaičius nedaug viršijo mūsiškį, užtat pakirtimų turėjo tikrai daugiau. Gyveni ir mokaisi... visi naudojo tokius svarelius, kokį radau pirmą žvejybos dieną. Masalai skyrėsi, mes naudojom ikrų maišelius, jie naudojo dirbtines museles. Nemanau, kad masalas turėjo didelę įtaką rezultatams, bet va pati sistema tikrai skyrėsi...


Antroji Plienagalvė Lašiša Žiemą.
Antroji Plienagalvė Lašiša Žiemą
Antroji Plienagalvė Lašiša Žiemą.


Naudotas Masalas.
Naudotas Masalas.


     Dabar manau laikas paaiškinti pačią sistemos, kuri gali būti panaudojama ir Lietuvos upėse, bet pradžiai trumpai apie žvejybos sąlygas. Žvejyba vyksta sraunioje upėje, kur už akmenų ir nuskendusių medžių/kelmų kabinasi ne tik kabliukai, bet ir svareliai. Manoji sistema turėjo pagrindinį minusą, kad svarelis buvo tiesiai ant pagrindinio valo, užsikabinus už akmenų trūksta viskas, be to prilaikyti srovėje tokia sistemą yra sunku... Kiti žvejai naudojo svarelius kurio pavyzdį galite matyti nuotraukoje...

 
„Ypatingasis Svarelis“.
„Ypatingasis Svarelis“.


     Paanalizuokime smulkiau – į pintą maišelį sudėti švininiai šratai (šratų dydis ir kiekis priklauso nuo srovės stiprumo ir kitų upės diktuojamų sąlygų). Pateiktas svarelis pakabintas ant segtuko, kurio pagalba galima lengvai eksperimentuoti bandant skirtingus svorius ar tiesiog perėjus į kitą vietą pasikeisti svarelį neperrišant pačios sistemos. Segtukas kabo ant suktuko (ankstesnėje mano sistemoje taip pat buvo naudojamas suktukas). Prašau atkreipkime dėmesį į tai, kad pagrindinis valas rišamas toje suktuko pusėje, kur yra ir segtukas, o pavadėlis rišamas prie jo kitoje pusėje. Šiuo atveju užkibusi žuvis nesusuka valo nepriklausoma nuo daromų išdaigų, taip pat svarelis nenukirs plonojo pavadėlio per mazgą. Na sistemą gal ir iš analizavome, bet va kol kas neaptarėme paties svarelio privalumų. Iš patirties sakau, kad nustebau žymiai mažiau nutraukęs kabliukų naudodamas naująją sistemą. Pats svarelis yra plastiškas, jam tai suteikia „maišelis“ ir šratai viduje. Taip pat šia sistema daug lengviau prilaikyti masalą, kad srovė taip greitai neneštų.
     Nežinau kaip LT su tokiais svareliais, bet JAV galima nusipirkti jau sudėtų šratų, kuriuos pagal poreikius susikarpai, pašildai žiebtuvėliu, užspaudi replėmis ir turi reikiamus svarelius. Galima pirkti rulonėlį virvės ir maišelį šratų, paskui pačiam juos susikišti ir procedūra kartojasi. Aišku galima pirkti jau ir gatavą produktą... Na ir galiausiai galima elgtis „lietuviškai“ – viską daryti pačiam. Kol kas geriausias „maišelis“ tai batų raišteliai, nuo šiol visi seni batai bus metami lauk be raištelių, o raišteliai sunaudoti svarelių gamybai... 
     Sistemą aptariau, toliau tik pasidalinsiu žvejybos įspūdžiais ir patirtimi...

 

     Balandžio viduryje vėl darbinė kelionė tik valanda kelio nuo upės. Kaip gi vėl nepasinaudojus suteikta proga. Pakeliui kaip visada sustoju kelioms valandoms prie upės. Žvejybos sąlygos palyginus su žiema labai stipriai skiriasi, atšilęs oras tirpdo sniegą, be to prisideda praslinkę lietūs. Upėje vėl atidaryta užtvanka ir vandens tris kartus daugiau nei žiemą ar rudenį. Prie upės jei ir buvo keli žvejai, tie patys pasišalino, likau vienas svaidyti į stiprią srovę. Naujoji sistema tikrai nenuvylė, po kurio laiko pakertu žuvį. Maniau, kad nedidukas steelhead‘as, bet vėliau išsiaiškinu, kad tai Brown Trout (margasis upėtakis – lotyniškas pavadinimas patikrintas wikipedijoje ir Lietuvos Žuvyse). Gaila, kad buvau vienas, ir teko viska fotografuoti pačiam. Gražioji žuvytė plaukia atgal, gal netyčia pakvies savo mamą...


Margasis Upėtakis (Brown Trout).
Margasis Upėtakis (Brown Trout).


     Kitą dieną bedirbdamas sugebu per pirštines įsirėžti į dešinės rankos nykštį, kuris kraujuoja pusę dienos ir labai apsunkina tolesnį darbą. Darbe kaip visada problemos, vėl tenka laukti atsarginių dalių, kas tik suteikia daugiau laiko žvejybai. Trečios kelionės dienos pavakare aš vėl prie upės. Vanduo ir toliau aukštas, niekas nieko nepagauna, vienus žvejus keičia kiti, bet bent jau kokiu nors rezultatu niekas negali pasigirti. Aš pats pradedu blaškytis, blūdiju palei upės krantą, nutraukiu krūvelę kabliukų, nieko nepagaunu, ir pagaliau grįžtu į jau pažįstamą upės ruožą. Vėl lieku vienas, pradeda temti ir štai netikėtai vėl jaučiu žuvį ant kabliuko. Srovė stipri, sunku nulaikyti, bet po 10-15 minučių ištraukiu 63,5 cm plienagalvį lašišioką (neturiu svarstyklių). Vėl tenka fotografuoti pačiam save. Po foto sesijos žuvytė plaukia pakviesti savo mamą...


Steelhead‘as (63,5 cm) – „fotosesija“.
Steelhead‘as (63,5 cm) – „fotosesija“.
Steelhead‘as (63,5 cm) – „fotosesija“.
Steelhead‘as (63,5 cm) – „fotosesija“.


     Kitą dieną atsarginės dalys pasirodys tik apie vidurdienį, o švinta juk šeštą ryto, aišku aš vėl prie upės, tik va laimikiu pasigirti negaliu. Kitame krante žvejas ištraukia 3 kg žuvelioką naudodamas antro numerio Black Fury mepsiuką, džiugu dėl jo, geras žmogelis, pasidalino informacija, tik va mano laikas baigėsi, metas į darbą.
     Na ir nesisek tu man šitaip... gaunu brokuotas dalis, prasikrušęs visą dieną negaliu užbaigti darbo. Sužeistas pirštas tik dar labiau apsunkina viską. Galiausiai spjaunu į viską, supakuoju įrangą ir kitos dienos rytą išsiunčiu į ofisą, lai jie krušasi... O man pakeliui namo metas vėl sustoti prie upės. Iš vakaro internete pasiskaitau naujienas ir patarimus kur ieškoti žuvies, patarimai panašūs, kaip vėlyvą rudenį ieškant lašišų – žvyruotas dugnas, nes žuvis neršia. Tokią vietą žinau, tik va esant aukštam vandeniui priėjimas sunkus.
     Pradžiai pasiboviju lengvai prieinamoje vietoj, nutraukiu kelis kabliukus, pora svareliu ir pabėga vienas žuveliokas... Taip besibovydamas dar ir pats atsisėdu į vandenį, gerai kad su bridkelnėm, tai šlapi lieka tik drabužiai buvę virš. Nusispjovęs į tokią žvejybą, apsisprendžiu pamėginti prieiti prie žinomo „žvyriuko“. Pradžiai vos neįkrentu į vandenį, paslydęs ant stataus šlaito, gerai, kad atsargai pasirinkau vietą kur prie pat vandens augo medis, kuris mane ir sulaikė. Žvejybai vieta nepatogi, virš galvos esančios medžių šakos trukdo užmesti, o ir stipri srovė labai neparanki... Keičiu žvejybinę vietą, truputį prieš srovę užbrendu ant seklumos ir atsistoju ant nuskendusio medžio. Nuskendę medžiai yra du, kurie sudaro sąlyginę ramumą šalia didžiulės srovės. Metu į srovę, kuri mano sistemą nuneša į ramumą, o ten ir stengiuosi laikyti savo masalą. Ramuma sąlyginė, tik palyginus su šalia esančia srove, vis tiek neša, reikia prilaikyti ir pan.
     Pakertu pirmą, nutrūksta su kabliuku... Apmaudu, kad nesureagavau ir laiku neatleidau, bet juk iš klaidų mokomės. Stoviu aš toliau ant to medžio, porą kartu vos neįsiverčiu į vandenį, gerai kad „spyglius“ užsidėjęs, o tai jau seniai būtų tekę namo važiuoti. Bet ir dabar ramybė, nekimba, kelis kartus išsivertė paerzinimui ir tiek. Jau mintys apie namus sukasi, vis dėl to 5 val. vairavimo. Bet kaip daugelis žino, susiruošus namo ima kas nors ir užsikabina. Taip ir šį sykį, bumpt ir sėdi kažkas ant kablio... Antrą kartą manęs taip lengvai neapdumsi, žuvis atleista ir plaukia į srovę. Tokioje masėje vandens nulaikyti be šancų, tai ir leidžiu plaukti kur nori. Žinau, kad per toli atleidęs galėsiu apie ją pamiršti, bet ir prievartauti nenoriu, todėl ir žaidžiu toliau, raminu save, kad ritėje naujai suvyniota 150 m valo. Po dešimties minučių jau skauda ranką. Dar po penkių situacija ta pati – žuvis srovėje ir iš srovės niekur nejuda. Prievartauti jos taip pat negaliu, juk pavadėlis pas mane 0,16 mm. Na po kokių 20 minučių nuo pakirtimo reikalai pajuda į priekį, po truputį pradedu prisitraukti žuvytę artyn. Tik va prieš mane du nuskendę rastai su šakų likučiais. Nebūtų ji žuvis, kad po bent vienu nepalystų. Nežinau kaip, bet sugebu ją iškrapštyti ir iš po rasto, ant kurio galo pats stovėjau, ir iki kranto parbristi ir žuvį ištraukti. Gal padėjo vidiniai pažadai, kad ją paleisiu, tik nusifotografuoti noriu. Kaip žadėjau, po foto sesijos žuvį paleidau, o ištrauktas buvo 76 cm steelhead’as. Graži žuvis...


Steelhead‘as (76 cm) – „fotosesija“.
Steelhead‘as (76 cm) – „fotosesija“.
Steelhead‘as (76 cm) – „fotosesija“.
Steelhead‘as (76 cm) – „fotosesija“.


     Per likusį laiką kol būnu prie upės, pakertu dar vieną, kuri nutrūksta, bet ir širdies neskauda. Po ištrauktos žuvies ir patirtų emocijų jau niekas nesugadins nuotaikos... Na gal tik tai, kad sezonas beveik baigėsi. O ir neprivažinėsi po 5 val. į vieną pusę kasdieną...

 

     Bet kaip čia bus sezonas be uždarymo? Nors visi raportai, kad žuvis palieka upę, bet dar vis galima rasti vieną kitą grįžtančią į ežerą. O ir aplinkybės sutampa tokios, kad atvažiuoja draugas iš Lietuvos, kuriam žvejyba nesvetima. Nesigilinsiu į smulkmenas, bet vieną rytą mes prie upės, ten kur gaudau visa laiką. Lyg kažkas kimba, bet kažkodėl niekaip nepasikerta, kol galiausiai draugui užsisiurbia žuveliokas... Pasidaro aišku kas gadina nervus visą rytą.


Būsimasis Steelhead‘as
Būsimasis Steelhead‘as.


     Susipakuojam meškeres ir važiuojam pusryčiauti. Po pusryčių namo važiuoti nesinori, todėl sakau dar stabtelim prie upės kitoj vietoj. Nueinam prie vandens, ten keli žvejai bando žvejoti. „Bando“ – nes neatrodo labai rimta ta jų žvejyba. Užtat pati vieta kažkuo traukia, negaliu to apibūdinti. Sakau draugui, kad einu persirengti ir atsinešti meškerę. Jis dar neapsisprendęs. Man besirengiant jis grįžta prie mašinos nusprendęs taip pat truputį pažvejoti. Nieko kito jis ir negalėjo rinktis, juk aš vairuoju, o žvejui juk neįdomu sėdėti mašinoje ar ant kranto... 
     Draugas iš eilės svaido įvairias turimas blizgutes, voblerius bei mepsus, o aš įsibrendu ir mėginu laimę anksčiau aprašyta sistema. Na juk rašiau, kad kiti tik bando žvejoti, iš kokio penkto, na gal dešimto metimo pakertu žuvelioką. Žuveliokas gražus, nors tik 53 cm, bet vis tiek žuvis krante, kuri atiduota kitiems žvejams.


Žuveliokas 53 cm (sezono uždarymas).
Žuveliokas 53 cm (sezono uždarymas).
 

     Žvejyba tęsiasi, už kokio pusvalanduko pakertu dar vieną, kuri atlikusi kelis šuolius ir pasirodžiusi visiems atitrūksta. Na gaila, kad visą rytą prastovėjom ten kur tik smulkmė ir jau reikia važiuoti namo, bet žvejybos uždarymas manau pavyko...

 

     Žvejybos sistema tikrai veikia, tai tik dar kartą patvirtino sezono uždarymas, lauksime rudens, ir bandysime laimę gaudydami kitas žuvis vasarą...

 

 

P.S.: Comments are welcome and appreciated.
 

Neegzistuojantis vartotojas
Neegzistuojantis vartotojas
2009-05-27 23:37

Oho, kiek įspūdžių. Ir žuvys gražios ir didžiulės. Nuotraukos puikios. O kiek skaitydama supratau - nuotaika puiki! Sėkmės!

2009-05-27 23:41

Audrone, dekui... visa zhvejyba tik del ispudzhiu, nes dazhniausiai zhuvis yra paleidzhiama... o va nuo kasdienybes tikrai pasiilsi...

2009-05-28 00:51

Mindule, man tik vienas klausimas kvirba, jus jas paleidzhiat kaip UK ar zhuviene ish ju?

2009-05-28 01:00

Vidmantai, tos dvi pirmosios buvo ishrukytos ir skaniai suvalgytos, paskutine atidaviau kitiems zhvejams... O daugelis kitu buvo paleistos... Shiaip prie mano galerijos yra atskirai "Sugautos ir paleistos" ir "Zvejyba"... tai ir metau nuotraukas i skirtyngas vietas Šypsena

2009-05-28 02:35

Matai, man vienas bendradarbis 19 svaru karpi nuotraukoj rode, sakau ir ka su juo? sako paleidau... Likau nesuprates, tipo sportas Šypsena nu gal ir sportas, bet man tai maistas ir gan skanus, ir tavo upetakius surychiau Šypsena niam niam, va tik gaudyt jokiu igudzhiu Šypsena, bet ispudingos zhuvytes, ant lauzho jas pachirshkint...

2009-05-28 02:38

P.S. Ir pasakoji labai idomiai Mirktelėti

2009-05-28 02:41

Vidma, tai ir tampa sportu... Jei zhvejoji 2-3 dienas, pagauni po 4 lashishas per diena (leidzhia imti tris) - tai ka su jomis veikti? Shaldytuve tiek vietos nebus... Nuo shiol didesne dalis zhuvu bus fotkinama ir leidzhiama atgal, nebent ish anksto turesiu uzhsakyma, kas jas paims...

2009-05-28 05:26

O tu pas mus rasytojas...lengvai nepaimsi

2009-05-28 05:38

 Mindule, dejai labai ispudingai, ydomiai.....o rastiskas tai tikrai

2009-05-28 05:44

Dekui, bet turiu prisipazhinti, kad pastarajame straipsniuke viena internaute ishtaise neleituvybes ir perleido per speling'a, kurio pas mane nera... Ash jai taip pat esu dekingas... (stiliaus nekeite, leido likti savimi)

2009-05-28 11:37

Abu šio dienoraščio įrašus perskaičiau su didžiausiu malonumu. Ačiū autoriui už išsamiai, skandžiai ir vaizdžiai pasidalinta patirtimi bei įspūdžiais Šypsena Manau, kad "prie progos" būtinai reikės išbandyti lašišinių žuvų žūklės JAV malonumus bei privalumus.

2009-05-28 17:30

Taip, Mindule, gerai moki aprasyti

2009-05-29 13:31

ech. sugundei. varau šį savaitgalį pažvėjot kur. Kad ir kokiu karšiokų

2009-05-29 13:33

Bet tai žuvytes kokios gražios Šypsena Šypsena pavydžiu Šypsena

2009-05-29 13:36

Tie mažiukai tai kieti. Masalo neapžioja bet bando. Va čia tai atkaklumas

2010-10-15 13:42

suradau , tikrai patiko, o pasakojimo stilius

Iš viso įrašų: 16
 
 

10 mečio minėjimas

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama

El. paštas: [email protected]

Kita Informacija: [email protected]

All Media Digital
AMDigital logotipas
Ši svetainė talpinama