Apie tai ką išgyvenu...

Patinka šis dienoraštis?

Užsiregistruok Klase.lt ir galėsi komentuoti bei gauti pranešimus apie naujus jo įrašus ar rašyti savo dienoraštį!

Padovanotas GERUMAS

2012-08-14 11:54, įrašas peržiūrėtas: 451

 

Kai su sūneliu gydėmės ligoninėje, pora naktų vykome miegoti namo, kad tinkamai pailsėtume.  Tą dieną buvo labai karšta ir  mes daug gėrėme, todėl išeidama iš palatos vykti namo  jokio gėrimo nepasiėmiau, o tai pasirodo buvo didelė klaida.  Troleibuso laukėme gal  15 min, Įsėdus važiavome netrumpai,  o atvykę į stotį ėjome į savo stotelę, kur atvykdavo autobusas, vykstantis į mūsų mikrorajoną. Stotelėje reikėjo palaukti gal 20 min ir mano Ugnius buvo kažkoks suglebęs ir pavargęs, prašė gerti, bet aš apsižiūrėjau, kad nespėsiu nubėgti ir jam nupirkti. Belaukiant autobuso mus stebėjo jauna mergina, kurią aš mintyse pavadinau priekvaiša. Ji buvo keistai apsirengusi, su ilgu gan storos medžiagos sijonu, primenančiu tautinį, taip pat su bliuzele ir dar su liemene. Ant riešo jai kabojo rožančius, o ant suolo šalia manęs buvo pasidėjusi du krepšius, viename buvo pilna religinės literatūros,o kitame keli pokeliai sulčių ir dar kažkas.  Mane labiausiai nervino, kad ji buvo su visai normaliom basutėm, bet purvinais kojų pirštais, taip pat gelsvai rudais plaukais, kurie buvo nesutvarkyti, šiek tiek spuoguotu veidu. Na ir apsileidėlė - pagalvojau - tokia jauna, o taip neprisižiūri!  Ugnius tapo piktas ir vis rodė, kad nori gerti, o aš mintyse pykau ant savęs, kad nepasiėmiau jokio gėrimo, kai staiga minėta mergina priėjo prie mūsų ir paklausė, kas darosi mano vaikui. Aš buvau sudirgusi ir nenoriai jai pasakiau, kad jis labai nori gerti, o aš neturiu prie savęs ir jau nespėsiu nubėgti nupirkti. Tada ji manęs paklausė, ar jis gertų sulčių,o kai aš pasakiau, kad taip, parodė sulčių pokelius ir paklausė kokių norėtume?  Įpylė į vienkartinę stikinę ir Ugniui tuoj pat išgėrus, įpylė dar vieną, po to atsisuko į mane ir pripylusi pasiūlė man. Norėjau atsisakyti, bet burna buvo išdžiuvus, todėl su džiaugsmu išgėriau.  Padėkojau ir  atsiprašydama pasakiau, kad mes ją apsunkinom, bet ji man pasakė, kad jos ir mūsų visų pareiga - padėti kitam, kai to reikia. Sužinojusi, kad mes  gydomės ligoninėje, ji paklausė, kas man padeda auginti tokį probleminį vaiką? Netekau žado! To niekada manęs niekas neklausė!  O ji toliau klausinėjo, ar aš turiu KUR ir IŠ KO gyventi, tai yra, ar turiu kur su sūneliu prisiglausti? Kai aš netekusi žado tylėjau, nes gerklėje sustojo gumulas, ji man pasakojo apie bendrijas, kur aš su vaiku galėčiau apsistoti.  Atrodė, jog praradau, kalbos dovaną, jos rūpinimasis manimi lyg pylė balzamą į mano pavargusią  skaudančią širdį. Nerasdama žodžių, kuriais galėjau padėkoti jai, aš tik paklausiau, kur ji važiuoja ir ką veikia šiame gyvenime? Ji pasakė, jog vyks tuo pačiu autobusu, kaip ir mes lankyti brolį, kuris gydosi Žiegždrių  psichiatrijos ligoninėje, o dirba savanore Petrašiūnų globos bendrijoje, kur priglaudžiami socialinės rizikos asmenys. Įlipus į autobusą, aš jai užėmiau vietą, bet  ji užleido visus kitus, tad  vietos nebeliko ir ji atsisėdo kitur. Bevažiuojant autobusu šmėstelėjo mintis, kad sultys, kuriomis ji pasidalino su mumis buvo skirtos jos  broliui, pas kurį ji vyko į ligoninę, o aš mintyse bariau save... Kaip vaikas vis gręžiojausi į ją, norėjau prieiti, bet neturėjau žodžių, kuriuos jai norėjau ištarti. Išlipus mūsų stotelėje, mano Ugnius ėmė jai mojuoti ir siųsti oro bučinius, o  man širdyje apsilankė nežemiškas lengvumas, paėmiau Ugnių už rankytės ir mes abu ėjome namo  šypsodamiesi

Neegzistuojantis vartotojas
Neegzistuojantis vartotojas
2012-08-14 12:25

 ir velgi, miela Jadvyga ,koks tikras ir 'iskalbus' gyvenimiskas epizodas !,pirmiausia ,kas man 'prasisuko' mintyse beskaitant,-jog kaip kartais mes paskubam su 'fasado' ivaizdziu kito asmens adresu ,ir kaip galim tame grubiai apsigauti ! ,juk si karta ivaizdis zmogaus tau nieko gero kaip ir nezadejo,o pasirode ,gi viskas atvirksciai ! ,kita kart ziurek,-ivaizdis rodos tiek teikiantis vilciu,tiek gero zadantis ! ,-o paaiskeja veliau ,jog geriau butu buve nesukontaktuot su tuo 'ivaizdziu'...siaip,gi nieko naujo cia nepasakau ,tik vat tokiu realiu,tikru, 'grynu' !,pavyzdziu tikrai kartais mums reikia ! 

2012-08-14 12:53

 Algirdas kaip visada pagavo esmę! Kaip dažnai mes kreipiam dėmesį kas kuo apsirengęs, kokius turtus užgyveno, o nematome kuklaus žmogelio su dvasiniais turtais! Kaip mes išsišaipome ir manome esantys pranašesni už biednesnį kaimyną, ar pažįstamą! Eikvojame jėgas ir vaikomės to, nuo ko niekada netapsime laimingesni, tik patenkinsime savo pasaulietinę tuštybę.

2012-08-15 00:19

Kas išalkęs ir pats alkaną supras. Geras jūsų dienoraštis.

Iš viso įrašų: 3
 
 

Pink Floyd History

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama

El. paštas: [email protected]

Kita Informacija: [email protected]

All Media Digital
AMDigital logotipas
Ši svetainė talpinama