Stefos Kazdailienės dienoraštis

      Nematau nieko linksmo išminčiaus posakyje, ypač apie žmonių bendravimą, nes pilna liūdnų faktų...

 Rasa, as apie sio dienorascio posaki. Tame yra tiesos. Liudnos tiesos. Gal kai kam ir linksma, kad zmones vieni kitiems nenuosirdus buna.. Man tai del to liudna.

Stefute, ar laukines seimininkes neatrodo linksmai? Tai irgi Heraklito posakis, kuri Edita parase.

Japone, aisku, tada suprantama As kazkodel galvojau, kad Editos pateikta posaki komentuoji

Nieko linksmo, kaip ir nieko liudno... paprasta kasdienybe. Kas nors gali pateikti realu nuosirdumo pavyzdi su paaiskinimu, kam jis reikalingas. Kol kas matau tik fantazijas, dalis kuriu, gana kenksmingos.

Nemanau, kad tai kasdienybe. Nedaug zmoniu savo "protingas" mintis publikuoja ir paskui simtmeciais juos cituoja kazkas

 Nesupratau Romualdo- koki nuosirdumo pavyzdi? Nuosirdumas nereikalingas ar nuosirdumo pavyzdys?

Tikrai, o kiek dar protingu minciu liko nepacituota?

 Na, Romualdai, ko ko, o jau nuosirdumui apibrezti, manau, niekam is musu nereikia internetos ar knygos.

Kam reikia nuosirdumo? Sielos ramybei.

 Na, man noretusi, kad zmones nebutu pavirsutiniski kitu atzvilgiu. O dabar kiekvienas tik i save , tik apie save. Ne apie cia kalbancius manau, bet gyvenime saltumas kai kuriu zmoniu sukrecia, abejingumas. 

Kas gyvena taro rusu, turbut tam ir negali to nuosirdumo trukti. 

--------------

Keista, vienok, tai girdėti...

Sovietų laikais buvo labai daug familiarumo, kurio nuoširdumu tikrai nelaikyčiau. Manau, kad negali būti "draugais" visi - ir bendradarbiai, ir kaimynai, parduotuvės, kurioje kasdien apsiperkame, pardavėjai arba atsitiktiniai praeiviai, kuriuos sutinkame troleibuso stotelėje...

Jau ne pirmą kartą girdžiu nostalgiškas intonacijas, kokie "prie rusų" buvo nuostabūs žmonės. Na taip... "soobrazit na troich" galima buvo akimirksniu, bet kur ir su bet kuo.

Rusiška "širokaja duša" apaugusi legendomis, tačiau nemanau, kad tai nuoširdumas, kilniadvasiškumas ar dar koks nors -umas. Tiesiog - tautos bruožas, kurį turi visi slavai  (baltarusiai, graikai, bulgarai...).

Be to, socialistinis auklėjimas (kolchozai, brigados, draugovininkai, piatilietkos, etc.) - taip pat pridėjo tam tikrų charakteristikų.

 Edita, busi ne taip supratus. Nera jokios nostalgijos tiems laikams...Tiesiog Romualdas gyvena toje aplinkoje. Cia jam ir rasiau. O man nereikia atsiminti kazko, as irgi daznai rusu sutinku. Ne familiarumas, bet tikrai kazkoks teigiamas bruozas. Na, sklinda siltumas is to bendravimo. Ir tikrai ne kiekvienai tautai tai budinga.

Nuosirduma, deja, kartais tenka slepti, nes zmones skirtingi. Kai esi per daug nuosirdus, kai kuriems jau esi kvailas...

Nuoširdumas turi ir tokių neigiamų "komponentų", kurie kartais gadina gyvenimą nuoširdžiąjam.Tai atlapaširdiškumas-atvirumas, altruizmas,  familiarumas - bendraujant nemokėjimas atskirti draugų nuo tiesiog pažįstamų, įkyrumas - noras padėti, kai tavęs niekas neprašo, smalsumas - domėjimasis ne savo reikalais.

Taigi, aš už saikingą nuoširdumą. O jei dar tiksliau - už buvimą savimi. Nuoširdus - nebūtinai toks, kurį nors prie žaizdos dėk... Tai gali būti nuoširdžiai negatyvus žmogus. Toks be kaukės... Man tokie net labiau patinka už nuolat po kojomis besimakaluojančius...

 Edita, apie tai ir kalbu. Ne visi suvokia altruizma, ne visiems jis budingas, artimas, butinas. Altruistams ir pazistami artimi. Man irgi nepatinka ikyrumas. Bet ikyruma dar irgi visi kitaip supranta. Altruistai ir yra savimi. Bet tas ju buvimas savimi netinka tiems, kurie nori atstumo. Be abejo, yra perdetai nuosirdziu, perdetai geru, apsimestinai. Tai as irgi ne apie tai. Bet esame skirtingi. Ir gali koks nori buti nuosirdus, koks nori be kaukes, kita tai nervuoja ir viskas. Nes vidaus reikalai, polinkiai neatitinka, atrodo jiems kvailas, ikyrus, nenuosirdus tas zmogus. Tada skiriasi keliai. Bet vistiek bendrauti reikia ir nuplat kasdien sutinkame skirtingu zmoniu. Niekur nuo ju nepabegsim. O tai ir vercia detis kauke, buti tokiais, kokie jie pageidauja arba pyktis su kitokiais, nes tenka nuolat visur bendrauti vienokiais ar kitokiais reikalais.

Manau, cia nuo smegenu veiklos, kuri priklausomai nuoauklejimo issvyto, priklauso. Vienu aktyvios vienos sritys, kitu kitos ir todel skirtingi suvokimai ir poerikiai. Zmogus nuoat yra ieskojime panasiu i save, net pacioje Visatoje.

Mitai... mitai... Kiekviena tauta kuria mitus apie save, kiti kuria mitus apie juos... daugiausia mitu yra sukurta apie kiniecius... didziaja dali is ju, sukure patys kinieciai... Net siame dienorastyje daug mitu...

 Nezinau, ka Romualdai tiksliai turejai galvoje, parasei apstrakciai. As jauciu kokio nuosirdumo noreciau, ir remiuosi tik savo jausmais. Mitams cia vietos nera. Esu tik as ir tie zmones...tiesiogiai.

Norint buti nuosirdziu

Reik tureti daug sirdziu