Kauno Maironio gimnazija - tavo mokykla?

Rask savo klasę ir galėsi palaikyti ryšį su klasiokais, sužinoti apie vykstančius susitikimus ir dar daugiau!

Iš viso įrašų: 23
 
 
 
 
 
 

Pakalbekime apie senus , gerus laikus kai niekas nerupejo....

Autorius:
Sukurta: 2006-02-17 08:07
Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-02-17 08:07

Vis dar prisimenu kaip matematikos matematikos mokytoja tyliai dusavo kai baigiau 12 klase:
-Vienas Kevlicius jau baige mokslus aciu dievui, gal su vienu pasilikusiu bus lengviau negu su dviem is karto. Tik po keliu metu suprato kaip klydo.....
Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-02-17 08:08

Na papasakokite savo senas istorijas.....smagu bus vel jas isgirsti, o tai mums cia uz atlanto nostalgija isivyste......
Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-02-19 02:39

Na gerai as pradesiu...As atsinesiau dumsaske i mokykla padaryta is plastmasiu kur eina aplink nauju marskiniu kakla. Tais laikais naudojama plastmase buvo puiki duminuskei padaryti. Prilauziau pilna degtuku dezute ir atistempiau i mokykla. Fidzia labai apsidziauge kai ja pamate-pradejo ikalbineti imesti ja i Berniuku tualeta. taip ir padareme. Tik kad ji buvo tokia galinga kad visas pirmas aukstas skendejo dumuose..........ooops.................Aisku direktorei tas nelabai patiko...bet kaltu nebuvo-o patys neprisidaveme, juk ne kvaili.
Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-03-01 04:26

Buvo laikai...
> Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku
> patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes
> mašinose
> važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną
> pasivažinėjimas
> arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės
> buvo
> išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant
> vaistų
> buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, spintos
> neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne
> iš
> plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti
> su
> šalmu. Siaubas.
> Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų
> ir
> sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno,
> prisimindavom,
> kad užmiršom pritaisyti stabdžius.
> Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią
> problemą.
> Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada,
> kai
> užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo.
> Visą
> dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!
> Sunku
> įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės
> kaulus
> išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.
> Visko
> buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės
> iki
> kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.
> Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas
> nestorėjo.
> Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes
> neturėjom
> žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos
> kanalų,
> kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti
> multiplikacinio
> filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų
> taip
> pat nebuvo!
> Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes
> važinėjom
> dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom
> ant
> suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors
> buvo
> reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti.
> Atmenat? Be išankstinio skambučio!
> Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes
> soduose
> vokdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai
> mūsų
> pilvuose nesudykdavo.
> Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet
> labai
> mažai kas papuolė į komandą.
> Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl
> likdavo
> antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių,
> o
> pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas
> mes
> liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų
> poelgiai
> buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko.
> Praktiškai
> neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos
> ar
> išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo
> pusėn,
> galite sau įsivaizduoti!? Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka
> rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas
> tiesiog
> neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės
> teisę,
> atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas
> iš
> šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir
> jaunystė
> pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už
> riedučius,
> mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su
> jų
> bendru sutikimu. Jų pačių labui...
> Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog
> mes
> prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas -
> pirma
> tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą,
> kaip
> automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos
> viso
> priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų
> lazdelės
> galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.
> Kelnaičių guma - tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne
> tik
> kelnaites, bet ir pirštinaites!
> O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo
> kaktos - kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su
> uogiene - argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės
> uogienė!
> O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas - \"Aš tau dabar perku, bet tai
> tau
> gimtadienio dovana\"?!
> Arba ši stebuklinga močiutės frazė - \"Tik stiklainius grąžinkit!\" O
> šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis
> banditas!
> Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol
> guli
> šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas.
> Durelių
> šone guli...vaistai! Nemokama medicina - irgi stebuklas. Gydytojas
> vienas,
> o eilės dvi - viena su talonais, kita - užsirašiusiųjų eilė. Dar yra
> ir
> trečia - \"aš tik paklausiu!\" Kiek jų dar buvo, tų pasaulio
> stebuklų...
> Mažas langelis iš virtuvės į vonią - į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit?
> Avalynės šaukštas arkliukas...
> Dantų milteliai - valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas
> ant
> tualeto durų... Televizorius \"Rubin\" - imi reples ir bim-bim-bim!
> Glaudės
> su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs
> sakote -
> \"Septyni pasaulio stebuklai!\" Mes anksčiau darėme tai, ko dabar
> niekada
> ir nedrįstume padaryti.
> Dar
> daugiau - jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau
> darydavai
> nuolat - tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na,
> pavyzdžiui,
> gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė -
> visiem
> viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės!
> O
> anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu
> iš
> fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis tiek
> gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo
> tą
> stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit - jie
> SUGRĄŽINDAVO
> stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!
> Būdavo - namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia,
> su
> juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne,
> tai
> iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8
> proga.
> \"Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga...\" Mergaitės, o jūs
> atsimenat
> gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo
> taisyklių!
> O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta... O juk
> mes
> atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to
> nepilnametis!
> Daug buvo tokių įprastų dalykų - talkos pavasarį, darbas kolūkyje
> rudenį,
> skiestas alus aludėje.
> Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...

Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-03-01 04:27

Buvo laikai...
> Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku
> patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes
> mašinose
> važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną
> pasivažinėjimas
> arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės
> buvo
> išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant
> vaistų
> buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, spintos
> neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne
> iš
> plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti
> su
> šalmu. Siaubas.
> Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų
> ir
> sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno,
> prisimindavom,
> kad užmiršom pritaisyti stabdžius.
> Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią
> problemą.
> Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada,
> kai
> užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo.
> Visą
> dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!
> Sunku
> įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės
> kaulus
> išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.
> Visko
> buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės
> iki
> kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.
> Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas
> nestorėjo.
> Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes
> neturėjom
> žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos
> kanalų,
> kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti
> multiplikacinio
> filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų
> taip
> pat nebuvo!
> Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes
> važinėjom
> dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom
> ant
> suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors
> buvo
> reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti.
> Atmenat? Be išankstinio skambučio!
> Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes
> soduose
> vokdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai
> mūsų
> pilvuose nesudykdavo.
> Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet
> labai
> mažai kas papuolė į komandą.
> Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl
> likdavo
> antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių,
> o
> pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas
> mes
> liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų
> poelgiai
> buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko.
> Praktiškai
> neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos
> ar
> išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo
> pusėn,
> galite sau įsivaizduoti!? Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka
> rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas
> tiesiog
> neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės
> teisę,
> atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas
> iš
> šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir
> jaunystė
> pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už
> riedučius,
> mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su
> jų
> bendru sutikimu. Jų pačių labui...
> Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog
> mes
> prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas -
> pirma
> tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą,
> kaip
> automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos
> viso
> priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų
> lazdelės
> galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.
> Kelnaičių guma - tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne
> tik
> kelnaites, bet ir pirštinaites!
> O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo
> kaktos - kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su
> uogiene - argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės
> uogienė!
> O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas - \"Aš tau dabar perku, bet tai
> tau
> gimtadienio dovana\"?!
> Arba ši stebuklinga močiutės frazė - \"Tik stiklainius grąžinkit!\" O
> šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis
> banditas!
> Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol
> guli
> šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas.
> Durelių
> šone guli...vaistai! Nemokama medicina - irgi stebuklas. Gydytojas
> vienas,
> o eilės dvi - viena su talonais, kita - užsirašiusiųjų eilė. Dar yra
> ir
> trečia - \"aš tik paklausiu!\" Kiek jų dar buvo, tų pasaulio
> stebuklų...
> Mažas langelis iš virtuvės į vonią - į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit?
> Avalynės šaukštas arkliukas...
> Dantų milteliai - valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas
> ant
> tualeto durų... Televizorius \"Rubin\" - imi reples ir bim-bim-bim!
> Glaudės
> su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs
> sakote -
> \"Septyni pasaulio stebuklai!\" Mes anksčiau darėme tai, ko dabar
> niekada
> ir nedrįstume padaryti.
> Dar
> daugiau - jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau
> darydavai
> nuolat - tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na,
> pavyzdžiui,
> gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė -
> visiem
> viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės!
> O
> anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu
> iš
> fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis tiek
> gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo
> tą
> stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit - jie
> SUGRĄŽINDAVO
> stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!
> Būdavo - namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia,
> su
> juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne,
> tai
> iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8
> proga.
> \"Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga...\" Mergaitės, o jūs
> atsimenat
> gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo
> taisyklių!
> O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta... O juk
> mes
> atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to
> nepilnametis!
> Daug buvo tokių įprastų dalykų - talkos pavasarį, darbas kolūkyje
> rudenį,
> skiestas alus aludėje.
> Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...

Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-03-01 04:27

Buvo laikai...
> Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku
> patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes
> mašinose
> važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną
> pasivažinėjimas
> arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės
> buvo
> išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant
> vaistų
> buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, spintos
> neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne
> iš
> plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti
> su
> šalmu. Siaubas.
> Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų
> ir
> sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno,
> prisimindavom,
> kad užmiršom pritaisyti stabdžius.
> Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią
> problemą.
> Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada,
> kai
> užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo.
> Visą
> dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!
> Sunku
> įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės
> kaulus
> išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.
> Visko
> buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės
> iki
> kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.
> Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas
> nestorėjo.
> Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes
> neturėjom
> žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos
> kanalų,
> kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti
> multiplikacinio
> filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų
> taip
> pat nebuvo!
> Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes
> važinėjom
> dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom
> ant
> suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors
> buvo
> reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti.
> Atmenat? Be išankstinio skambučio!
> Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes
> soduose
> vokdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai
> mūsų
> pilvuose nesudykdavo.
> Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet
> labai
> mažai kas papuolė į komandą.
> Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl
> likdavo
> antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių,
> o
> pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas
> mes
> liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų
> poelgiai
> buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko.
> Praktiškai
> neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos
> ar
> išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo
> pusėn,
> galite sau įsivaizduoti!? Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka
> rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas
> tiesiog
> neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės
> teisę,
> atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas
> iš
> šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir
> jaunystė
> pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už
> riedučius,
> mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su
> jų
> bendru sutikimu. Jų pačių labui...
> Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog
> mes
> prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas -
> pirma
> tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą,
> kaip
> automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos
> viso
> priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų
> lazdelės
> galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.
> Kelnaičių guma - tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne
> tik
> kelnaites, bet ir pirštinaites!
> O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo
> kaktos - kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su
> uogiene - argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės
> uogienė!
> O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas - \"Aš tau dabar perku, bet tai
> tau
> gimtadienio dovana\"?!
> Arba ši stebuklinga močiutės frazė - \"Tik stiklainius grąžinkit!\" O
> šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis
> banditas!
> Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol
> guli
> šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas.
> Durelių
> šone guli...vaistai! Nemokama medicina - irgi stebuklas. Gydytojas
> vienas,
> o eilės dvi - viena su talonais, kita - užsirašiusiųjų eilė. Dar yra
> ir
> trečia - \"aš tik paklausiu!\" Kiek jų dar buvo, tų pasaulio
> stebuklų...
> Mažas langelis iš virtuvės į vonią - į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit?
> Avalynės šaukštas arkliukas...
> Dantų milteliai - valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas
> ant
> tualeto durų... Televizorius \"Rubin\" - imi reples ir bim-bim-bim!
> Glaudės
> su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs
> sakote -
> \"Septyni pasaulio stebuklai!\" Mes anksčiau darėme tai, ko dabar
> niekada
> ir nedrįstume padaryti.
> Dar
> daugiau - jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau
> darydavai
> nuolat - tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na,
> pavyzdžiui,
> gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė -
> visiem
> viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės!
> O
> anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu
> iš
> fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis tiek
> gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo
> tą
> stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit - jie
> SUGRĄŽINDAVO
> stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!
> Būdavo - namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia,
> su
> juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne,
> tai
> iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8
> proga.
> \"Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga...\" Mergaitės, o jūs
> atsimenat
> gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo
> taisyklių!
> O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta... O juk
> mes
> atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to
> nepilnametis!
> Daug buvo tokių įprastų dalykų - talkos pavasarį, darbas kolūkyje
> rudenį,
> skiestas alus aludėje.
> Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...

Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-03-01 04:27

Buvo laikai...
> Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku
> patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes
> mašinose
> važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną
> pasivažinėjimas
> arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės
> buvo
> išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant
> vaistų
> buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, spintos
> neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne
> iš
> plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti
> su
> šalmu. Siaubas.
> Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų
> ir
> sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno,
> prisimindavom,
> kad užmiršom pritaisyti stabdžius.
> Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią
> problemą.
> Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada,
> kai
> užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo.
> Visą
> dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!
> Sunku
> įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės
> kaulus
> išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.
> Visko
> buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės
> iki
> kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.
> Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas
> nestorėjo.
> Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes
> neturėjom
> žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos
> kanalų,
> kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti
> multiplikacinio
> filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų
> taip
> pat nebuvo!
> Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes
> važinėjom
> dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom
> ant
> suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors
> buvo
> reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti.
> Atmenat? Be išankstinio skambučio!
> Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes
> soduose
> vokdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai
> mūsų
> pilvuose nesudykdavo.
> Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet
> labai
> mažai kas papuolė į komandą.
> Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl
> likdavo
> antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių,
> o
> pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas
> mes
> liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų
> poelgiai
> buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko.
> Praktiškai
> neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos
> ar
> išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo
> pusėn,
> galite sau įsivaizduoti!? Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka
> rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas
> tiesiog
> neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės
> teisę,
> atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas
> iš
> šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir
> jaunystė
> pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už
> riedučius,
> mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su
> jų
> bendru sutikimu. Jų pačių labui...
> Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog
> mes
> prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas -
> pirma
> tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą,
> kaip
> automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos
> viso
> priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų
> lazdelės
> galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.
> Kelnaičių guma - tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne
> tik
> kelnaites, bet ir pirštinaites!
> O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo
> kaktos - kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su
> uogiene - argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės
> uogienė!
> O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas - \"Aš tau dabar perku, bet tai
> tau
> gimtadienio dovana\"?!
> Arba ši stebuklinga močiutės frazė - \"Tik stiklainius grąžinkit!\" O
> šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis
> banditas!
> Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol
> guli
> šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas.
> Durelių
> šone guli...vaistai! Nemokama medicina - irgi stebuklas. Gydytojas
> vienas,
> o eilės dvi - viena su talonais, kita - užsirašiusiųjų eilė. Dar yra
> ir
> trečia - \"aš tik paklausiu!\" Kiek jų dar buvo, tų pasaulio
> stebuklų...
> Mažas langelis iš virtuvės į vonią - į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit?
> Avalynės šaukštas arkliukas...
> Dantų milteliai - valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas
> ant
> tualeto durų... Televizorius \"Rubin\" - imi reples ir bim-bim-bim!
> Glaudės
> su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs
> sakote -
> \"Septyni pasaulio stebuklai!\" Mes anksčiau darėme tai, ko dabar
> niekada
> ir nedrįstume padaryti.
> Dar
> daugiau - jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau
> darydavai
> nuolat - tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na,
> pavyzdžiui,
> gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė -
> visiem
> viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės!
> O
> anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu
> iš
> fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis tiek
> gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo
> tą
> stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit - jie
> SUGRĄŽINDAVO
> stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!
> Būdavo - namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia,
> su
> juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne,
> tai
> iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8
> proga.
> \"Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga...\" Mergaitės, o jūs
> atsimenat
> gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo
> taisyklių!
> O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta... O juk
> mes
> atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to
> nepilnametis!
> Daug buvo tokių įprastų dalykų - talkos pavasarį, darbas kolūkyje
> rudenį,
> skiestas alus aludėje.
> Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...

Šarūnas Naučius

Pasisakymų: 6

Sukurta temų: 0

2006-03-06 23:55

Taip,buvo laikai...Atsimenu pavasario isdaigas mokyklos rubineje kai sokinedavom nuo plytos ant plytos kad pasiimtume apsiaustus.O mergaitems ar ne apacioje darbu pamokos vykdavo?
O ar nesipuskinedavomes vandeniu is TU -keistu,atsigerti skirtu fontaneliu,belaukdami kada atidarys sporto sale.-Kiek nervu sugadindavom fizikos kabinete dirbantiems!
O kaip sportuodavom!!!...Persirenge fizine apranga skuosdavom i stadiona,kad ten prabege tris kilometrus \"laikui\" dar spetume i sekancios pamokos pradzia.
O kaip budavo kovojama su SAULEGRAZU lukstentojais!!
Gal penktoje klaseje,atsinese mano brolis i mokykla ,kartu su knygomis pilna kuprine(...)
[N]pamenu kaip baiges,bet manau buvo ir tokiu Erzinti o:o
Na gal ka ir sutirstinau,prasau atleisti-juk tai nutiko taip seniai(o gal ir visiskai to nebuvo-Gal prisisapnavo).
O jeigu J U S U atmintyje iskilo koks prisiminimas -nepatingekit,pasidalinkit juo su V I S A I S
........Sarunas N......
Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-03-11 04:02

Aciu Sarunai uz siltus prisiminimus...Tikiuosi ju bus ir daugiau..........Niekas nepasikeite kai tu isejai.....Dareme vis ta pati, vietoj fontanelio-naudojome svirkstus
(Technikos lygis pakilo), taip apt nulauzdavome tusinukus ir spjaudeme sugertuko daleles i draugus....Rasaliniais parkeliais mosavome kol rasalas aptaskydavo ne tik draugus bet ir mus pacius......... Ziema is sniego metydavome gniuztes i visus kas po pertraukos begdavo atgal i mokykla....ir .t.t
Šarūnas Naučius

Pasisakymų: 6

Sukurta temų: 0

2006-03-12 19:47

Sveiki VISI
Linai,nedauk kas is likusiu Lietuvoje bendrauja KLASE.LT pagalba. Na o mums,kazkur issibarsciusiems po pasauli, brangus kiekvienas atsiminimu trupinelis.
Stai dar vienas:
-Jei veluoji i manksta(o galejo jos ir nebuti, nes begdamas i mokykla per puse senamiescio su kuprine an peciu islieji pora prakaitu),gauni pastaba i pazymiu knygele(Teoriskai-trys pastabos ir kvieti ka nors is tevu i mokykla),bet jei neini i pirma pamoka,gali ir praslysti,jei tik klases budintis nesurase ant lapuko ko nera pamokoje.Bet sugalvojo visai neleisti MUSU i mokyklos kiema per pirma pertrauka, kad vieluotojai nesuguzetu i vidu. Tad tekdavo lipti per langus(-KOKS DIDELIS NORAS SIEKTI MOKSLO AUKSTUMU!!!!!) Ne karta ir man teko lipt .....
Kazin ,o dabar ar tebera kas nors panasaus,o gal ir ten daugiau DEMOKRATIJOS [B] :T [M]
Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-03-19 16:14

Pas mus jau klases budinciu nebebuvo, vat manksta tai liepdavo daryti...As Visada ja praleisdavau. Tas 15 minuciu man buvo nereikalingos. As jau nuo 6 ryto Kauno pilyje sportuodavau. Is pradziu tevus kviete-po to pavargo, nes motina juokesi. Mano manksta buvo geresne nei mokyklos. HAHAHAHAH. Visada ateidavau lygiai 8:15 i pamokas. Kai tik skambutis skambedavo-as duris atidarydavau....Visi mokytojai prie to priprato.
Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-03-19 16:14

Tiesa tave i kuria pasaulio sali likimas numete??
Šarūnas Naučius

Pasisakymų: 6

Sukurta temų: 0

2006-03-19 18:13

Sveiki,
I Airija,bet jau neilgai cia busiu.
Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-03-22 07:13

Na o mes USa...irgi neaisku kaiplgai busime...
Šarūnas Naučius

Pasisakymų: 6

Sukurta temų: 0

2006-03-22 21:24

Tolokai.-Savaitgaliui gryzt jau neiseina.Bet gal siaip yra ka veikt.O Airijoj-visa salis VIENAS kaimas,tik atvykeliai miesteliu centruose butus nuomojas,o airiai susibega tenpat tik apsipirkti ir paūžti(palebauti).
Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-05-27 08:50

idomu kodel mes vieni kalbames>???o kur visi kiti???
Dalia Bukantienė

Pasisakymų: 1

Sukurta temų: 0

2006-06-13 18:24

SVEIKI . KODĖL VIENI, NE VIENI KALBATĖS. ŠARŪNAI LINKĖJIMAI TAU. SU LINU MES PER KLASĖS FORUMĄ PASIŠNEKAM, BET JAI TU PRISIJUNGTUM TURBŪT NIEKAS NEUŽPYKTU. KOKS SKIRTUMAS KADA IŠĖJAI IŠ MŪSŲ KLASĖS, NEPAMENU Šypsena.JŪS BERNAITAI GAL IR VISKO PRISIGALVODAVOT IR DAUGIAU VISKO ATSIMENAT, AŠ BANDŽIAU PRISIMINTI NUOTYKIUS KOKIUS, BET NELABAI PAMENU. PASAKOKIT DAUGIAU ĮDOMU PASKAITYTI KAS BUVO ANKSČIAU.
Šarūnas Naučius

Pasisakymų: 6

Sukurta temų: 0

2006-07-26 23:21

Sveika Irina,as ne is jusu klases bet vistiek malonu pabendrauti(jei taip galima issireiksti).
Baigem ta pacia mokykla,taigi galim tureti bendru atsiminimu .Labai patiko Lino RASINUKAS-turi ugneles ir moka rasyti :up:
Linas Kevlicius

Pasisakymų: 41

Sukurta temų: 2

2006-09-01 05:38

Na Irina duoda! Musu Sarunas Strumila buvo!
Cia ne tas Sarunas-bet vistiek savas!!!
Ar jau is airijos buvai nulekes i Lietuvele vasarai??


Šarūnas Naučius

Pasisakymų: 6

Sukurta temų: 0

2006-09-13 19:49

Sveiki VISI,
Taigi as jau G R Y Z A U i LIETUVA ,jau \"nesu uzsienietis\".rupinuosi savo seima ir galvoju,kad keliu Lietuvos ekonomika(t.y. dirbu).
Kai del tos apklausos-tai,- kai as mokiausi ,visi mokytojai buvo geri(tik kai kurie perdaug griezti).Nors dabar jau sunku spresti-zinau, kai kas labai buvo nusivyles\" mokykla\".
O kaip Jusu manot? Turbut neetiska kritiskai pasisakyti siandienines MUSU mokyklos adresu?
Iš viso įrašų: 23
 
 
 
 
 
 

Kelios fotkės

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama

El. paštas: [email protected]

Kita Informacija: [email protected]

All Media Digital
AMDigital logotipas
Ši svetainė talpinama