Kauno Vaižganto vidurinė mokykla(6-oji vid.) - tavo mokykla?

Rask savo klasę ir galėsi palaikyti ryšį su klasiokais, sužinoti apie vykstančius susitikimus ir dar daugiau!

Iš viso įrašų: 9
 
 

Stebuklas Šančiuose: caro laikų rampa dingo be jokių pėdsakų

Autorius:
Sukurta: 2008-07-26 12:54
Raimundas Bilkis

Pasisakymų: 12

Sukurta temų: 3

2008-07-26 12:54

Vieno įdomiausių Kauno rajonų istorijos tyrinėtojai apstulbo sužinoję, kad paslapčia nuo žemės paviršiaus nušluota daugiau nei prieš šimtą metų statyta geležinkelio rampa.

Praėjusio ketvirtadienio popietę paveldo ekspertas, architektas Rimvydas Palys Žemuosiuose Šančiuose esančioje Drobės gatvėje patyrė šoką.

„Iš pradžių nepatikėjau savo akimis. Kur dingo senovinė geležinkelio rampa?

Ji čia stovėjo daugiau nei šimtą metų. Ne iš karto supratau, kad unikalus caro laikų statinys nugriautas ir sulygintas su žeme. Tai baisu. Peržengtos visos ribos“, – piktinosi architektas.

Akademiko patarimų nereikia

Apie pribloškiamą naujieną R.Palys tą pačią dieną pranešė Šančiuose gimusiam ir augusiam akademikui Algimantui Miškiniui.

„Stebiuosi dabartinių urbanistų šiurkštumu ir neišmanymu.“

Architektas R.Palys

„Esu sudaręs Šančiuose esančių saugotinų objektų sąrašą. Į jį yra įtraukta ir senovinė Drobės gatvės rampa.

Šį sąrašą atidaviau paveldosaugininkams, tačiau dabar jau aišku, kad mano rekomendacijos nukištos į stalčių“, – apgailestavo akademikas.

Jis priminė, kad nugriauta rampa turi ir istorinę reikšmę – iš jos 1993 metais Rytų link išriedėjo paskutiniai Rusijos kariškių ešelonai.

R.Palio ir A.Miškinio įsitikinimu, Šančiuose esantis paveldas nuolat naikinamas, todėl vienas įdomiausių Kauno rajonų negrįžtamai praranda savo veidą.

Rajoną formavo geležinkelis

„Šančiai formavosi kaip šalia geležinkelio esantis pramoninis priemiestis. Geležinkelis tapo kuriamuoju veiksniu. Šalia jo buvo statomos gamyklos, sandėliai, depai, administracijos pastatai, geležinkelininkų gyvenamieji namai. Dabar ši struktūra neišmintingai ardoma“,- pasakojo A.Miškinis.

Pasak R.Palio, Drobės gatvės rampa buvo neatsiejama Šančių paveldo visumos dalis.

„Stebiuosi dabartinių urbanistų šiurkštumu ir neišmanymu.

Šančiai turi savo nepakartojamą aurą. Čia daug stilingų, savo proporcijomis labai harmoningai tarpusavyje derančių pastatų ir gatvelių, yra labai skoningos pramoninės architektūros pavyzdžių. Šančiai – intymus ir jaukus rajonas. Tik reikia pajusti jo dvasią. Tą dvasią apibūdinčiau kaip geležies estetiką, metalo simfoniją“, – kalbėjo R.Palys.

Ieško Šančių kodo

Jis sakė, kad jau dvidešimt metų bando atspėti mįslingą Šančių kodą. Architektas mėgsta kartoti profesorės Nijolės Lukšionytės žodžius, kad kiekvienas miestas siunčia savo signalus, tik reikia mokėti juos perskaityti.

R.Palys teigia, kad šiuolaikiniai Kauno urbanistai negirdi ir nesupranta Šančių siunčiamų signalų, todėl rajono dvasia naikinama. Tačiau Šančius įsimylėjusio architekto įsitikinimu, garsus Kauno rajonas – dar nesugadintas, į jį dar neįsiveržė agresyvi šiuolaikinė urbanistika.
Čia dar galima aptikti stilingą senovinį namą iš medžio. Už lango sėdi senutė, šalia palangės – žolytė, o joje – geležinkelio bėgiai. Kur kitur dar taip rasi? Tai pasaka“, – kalbėjo Šančius romantizuojantis kaunietis.

R.Palio nuomone, Šančių dvasia, kurioje vyrauja metalo dvelksmas, neblogai įkūnyta senajame geležinkelio tilte per Nemuną – jis visas tarsi įvilktas į metalinių konstrukcijų audinį.

Liudytojas ant bėgių

Drobės gatvėje atsidūręs R.Palys ilgai negalėjo patikėti, kad nebėra senovinės rampos.

Netoli buvusios rampos pastebėjome ant bėgių saulės atokaitoje sėdintį žilaplaukį vyriškį.

„Gal žinote, kur rampa?“ – pateikėme keistokai skambantį klausimą.

„Ją išardė ot i do (nuo iki) ir išvežė. Maždaug prieš pusmetį“, – paaiškino vyras.

Apie rampos likimą informacijos suteikęs Vitalijus Pundzius – senas šančiškis. Jo tėvas ir mama dar A.Smetonos laikais „Drobės“ gamykloje dirbo atsakingais tarnautojais, o garsus skulptorius Bronius Pundzius buvo artimas jų giminaitis.

„Tas skulptorius buvo patriotas. Ne veltui per karą ant Puntuko akmens iškalė S.Dariaus ir S.Girėno atvaizdą“, – sakė V.Pundzius. Paklaustas, kodėl sėdi ant bėgių saulės atokaitoje, V.Pundzius paaiškino: netoliese padariau „gramulka“, atsipūsiu ir eisiu namo.

Išgyventi padeda varis

Prie caro laikais nutiestų geležinkelio bėgių Drobės gatvėje sutikome dar vieną Šančių senbuvį – senų daiktų surinkėją Leonardą Nekvedavičių. Jo buto durys nuo bėgių – maždaug metro atstumu.

„Renku daiktus, kuriuose yra vario. Dabar už kilogramą vario moka po 15 litų. Taigi galiu prisidurti prie mažos pensijos. Laikai sunkūs – infliacija“, – kalbėjo L.Nekvedavičius, kurio kieme matėsi daug senų radijo imtuvų, o į kiemą nuolat užsukdavo įvairiais maišeliais nešini žmonės, labai panašūs į „gramulkos“ mėgėjus.

Šančiuose iki šiol gyvena rusų ir ukrainiečių. Vieną jų sutikome prie 1887 metų statyto sandėlio.

„Mano vardas – Javtukas, pavardė – Nietudychata. Rimtai. Ukrainoje tokių keistų pavardžių pasitaiko. Į Šančius atvažiavau maždaug prieš 50 metų. Kai rusų kareiviai traukėsi, likau čia, nes Ukrainoje jau nebeturėjau artimųjų“, – pasakojo J.Nietudychata.

Geležinkelininkai jau mirę

Pastebėjusi, kad A.Juozapavičiaus gatvėje fotografuojame jos namą, su žurnalistais išėjo pasikalbėti Genovaitė Aleksiūnaitė.

Ji papasakojo, kad mūrinis namas iškilo dar caro laikais ir buvo skirtas požeminį geležinkelio tunelį atvykusiems statyti darbininkams.

„Mano tėtis taip pat buvo geležinkelininkas. Dabar jam 92 metai. Beveik visi aplinkui gyvenantys žmonės buvo geležinkelininkai. Dabar visi jie jau amžiną atilsį. Senųjų geležinkelininkų giminių neliko. Tiesa, netoliese gyvena buvusio geležinkelio sandėlio vedėjo Ksavero Zavadskio duktė“, – pasakojo senos Šančių geležinkelininkų giminės atstovė G.Aleksiūnaitė.
Šančius romantizuojančio architekto R.Palio įsitikinimu, senieji Šančių gyventojai yra tarsi neatsiejama ir labai įdomi paveldo dalis.

„Nemažai jų, ypač vyrai, nuolat gurkšnoja. Netgi pasakyčiau yra kažkaip jaukiai įkaušę. Tačiau su jais tikrai yra apie ką pašnekėti ir daug gali sužinoti“,- dalijosi pastebėjimais R.Palys.

* * *

Šančiai – talentingų žmonių gimtinė

Šančiuose gyventa nuo seno: archeologiniai radiniai siekia XV a. Iki Napoleono karų (1812 m.) dabartinių Šančių vietoje buvę du kaimai: Pašilė ir Baibokai. XIX a. pradžioje jie abu priklausė jėzuitams. 1812 m. prancūzai kėlėsi per Nemuną ties dabartiniais Šančiais: persikėlę pastatė čia įtvirtinimus, kuriuos ir pavadino savu žodžiu (plg. pranc. chantier „statinys“).

Ilgainiui Šančiai ėmė pateisinti savo karišką vardą – 1886-1896 m. Šančiuose pastatytas Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas.

Šančiai išsiplėtė XIX a. viduryje, nutiesus geležinkelį ir pradėjus kurti pramonę. 1897 m. gyveno apie 12,9 tūkst. gyventojų.

Iš Šančių kilę daug žymių Lietuvoje žmonių: garsus lėktuvų konstruktorius Bronius Oškinis, poetai Eduardas Mieželaitis, Janina Degutytė, Vytautas Onaitis, rašytojai Jurgis Gimberis, Vytautas Petkevičius, Vytautas Radaitis. Kino režisieriai Almantas Grikevičius, Algimantas Kundelis, aktoriai Monika Mironaitė, Eglė Mikulionytė, Henrikas Kurauskas, Dalia Jankauskaitė, Viktoras Šinkariukas, Gintautas Ūzas, Kostas Smoriginas, Jurijus Smoriginas.

Estrados dainininkai Aleksas Lemanas, Laima Žemaitytė, Egidijus Sipavičius, Merūnas Vitulskis. Dailininkai Pranas Bartulis, Andrius Deltuva, Linas Deltuva, Jūratė Stauskaitė, Alfonsas Algimantas Svilainis, Rūta Luckienė, vyskupai Eugenijus Bartulis, Romualdas Kriščiūnas, kompozitorius Vidmantas Bartulis. Architektai Algimantas Miškinis, Vladas Stauskas, Jurgis Vanagas, Europos bokso čempionas Algirdas Šocikas. Politikai Aleksandras Abišala, Egidijus Vareikis, Linas Linkevičius, Juozas Bernatonis ir kiti.

Aukštųjų Šančių karių kapinėse palaidoti lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, lakūnas-kosmonautas Rimantas Antanas Stankevičius
Neegzistuojantis vartotojas
Neegzistuojantis vartotojas
2008-07-26 20:54

rampa daugiau nei pries pusmeti nugriove.. o dabar ir begiu viena ar tai dvi juostas panaikino [Y]
Ramute Klimas

Pasisakymų: 32

Sukurta temų: 0

2008-07-27 04:21

koks siaubas... juk dar mano babyte gyveno beveik ant rampos. Jai as pakliuciau ten tai turbut apakciau nuo viso to pasikeitimo kiek i gera ir tiek i bloga puse...
Egidijus N-Mikulionis

Pasisakymų: 6

Sukurta temų: 0

2008-08-15 04:26

[c]lakūnas-kosmonautas Rimantas Antanas Stankevičius[/c]

Na dar nepilnas kosmonautas. Jis buvo lakunas bandytojas. Bet tapti kosmonautu jau ruosesi.
Neegzistuojantis vartotojas
Neegzistuojantis vartotojas
2008-08-15 11:10

Dekui uz nuostabu istorijos puslapi - perskaiciau su malonumu ir intriga - uzaugti istorinej vietoj si bei ta reiskia. Tikriausiai?
KRISTINA JONELIENE

Pasisakymų: 1

Sukurta temų: 0

2010-10-21 19:46

aciu autoriui uz si straipsni.nors esu gimus ir augus ir lig siol cia gyvenu,bet nezinojau tiek apie sanciu rampa.

VYTAUTAS GABALIS

Pasisakymų: 1

Sukurta temų: 0

2011-11-15 01:55

rampą nugriovė,akmenis prichvatizavo,nes kažkam jų labai reikėjo,o pirkti perbrangu.Juk elitas viską iprato gauti veltui.Dabar atėjo eilė JUOZAPAVIČIAUS PROSPEKTUI.kAD PINIGUS IŠPLAUS TAI PUSĖ BĖDOS,JUK lietuvoje TAI PASIDARĖ TAISYKLĖ NR 1,BET GAILA TŲ AKMENŲ,KURIAIS PROSPEKTAS IŠGRYSTAS.JUK JAUNIMAS NEISIVAIZDUOJA,KAIP ATRODĖ PROSPEKTAS DAR 1964.O AKMENUKAI TAI KIEKVIENAS RANKOMIS IR PLAKTUKU APDIRBTAS IR TAI ISTORINIS PAVELDAS,KURIS BUS IŠPARCELIUOTAS,KAIP TIE RAMPOS AKMENYS.DĖL VAIZDO IŠGRYS KOKIA AIKŠTELĘ,NA O KITI Į ŠONĄ UŽ MILIJONUS

Neegzistuojantis vartotojas
Neegzistuojantis vartotojas
2011-12-10 01:33

Mano tevas kaip ir as uzauges Sanciuose, irgi net nezinojo, jog ta rampa buvo pastatyta kartu su kareivinem. Ties rampa yra skersgatvis, administracine gatvele, nuo kurios prie begiu gyvenantys zmones sau pasidare nelegale, savadarbe pervaza ir uzblokavo skersgatvi, kad zmones nevaiksciotu. Tai mano tevas apskunde juos ir tik tada suzinojo apie rampos ypatinguma, apie tai, zinoma, pranese paminklosaugininkam, o sie apstulbo suzinoje, jog is rampos liko tik istorija, tai del tos rampos dar klausimas ar cia paveldosaugininkai kuonors prisidejo. Taciau pamenu, nuo Siulu g. maciau ten buldozerius, eskavatorius, bet nesupratau ka jie ten daro.

Panasi istorija istiko ir L. Ivinskio g., tevas pasakojo mates kaip ja remontavo ir iskniso senus grindinio akmenis, bei kaip tuos akmenis susirinko ir issiveze didysis gerietis, vargstanciu uztarejas, verslininkas K. Pukas. Kur jis juos issiveze neaisku, bet itariu tuos akmenis galima pamatyti apziurejus K. Puko dvaru komplekso pamatus Saldytuvu gatveje.

Paskutini kart girdejau savivaldybes nari kalbant apie tai, kad Juozapaviciaus pr. akmenis deretu perkelti i Rotuses aikste, mat ten cementiniai blokai iskloti, itariu dauguma akmenu taip ir nepasieks Rotuses aikstes. Man tai dar idomu, o kur dingo akmenys is pacios aikstes, juk ten irgi kadaise kazkuo buvo isgrista? 

Eugenija Kuosaite-Miseviciene

Pasisakymų: 48

Sukurta temų: 0

2011-12-10 23:05

Tikrai idomus ivykiai vyko ir vyksta Sanciuose. Sveikinu visus, kurie neabejingi savo gimtojo miesto , ir Sanciu istorijai !O kaip sustabdyti tuos niekadejus-begedzius,,, kurie taip viska niokoja....??? 

Prasau atstatyti mano skaitomas temas ir klubus. Netycia nuspaudziau zenkla  -  x

Iš viso įrašų: 9
 
 

Mano seima

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama

El. paštas: [email protected]

Kita Informacija: [email protected]

All Media Digital
AMDigital logotipas
Ši svetainė talpinama