Prisijunk prie šio klubo! Būdamas jo nariu tu galėsi:

  • Diskutuoti su bendraminčiais klubo forume;
  • Talpinti, komentuoti bei vertinti nuotraukas klubo galerijoje;
  • Taplinti video, kurti renginius, reikšti nuomonę klubo apklausose bei naudotis daugybe kitų naudingų funkcijų.
Iš viso įrašų: 2
 
 

ŽIEMGALOS KRAŠTAS TAVO ŽVILGSNIJE

Autorius:
Sukurta: 2009-10-17 14:06
Jonas Ribačiauskas

Pasisakymų: 2

Sukurta temų: 1

2009-10-17 14:06

Kur Miežuotnė? Kur Tervietė? Kur sidabrė sena?

Kur šiandien Viestartas su raitelių pulkais?

Kapai, milžinkapiai ir užmiršta kalba...

Ir metraščiai vos beįskaitomais ženklais...

 

Taip savo eilėraščiu Žiemgalą apibūdino mano mokytojas, kraštotyrininkas Juozas Šliavas. 


Redagavo: (2010-02-06 17:38)
Jonas Ribačiauskas

Pasisakymų: 2

Sukurta temų: 1

2010-02-05 22:18

Mokytojui – kraštotyrininkui Juozui Šliavui
2010 m. vasario 9 dieną būtų suėję 80 metų

Juozas Šliavas (1930 02 09 -1979 06 10 ) gimė Rimkūnų kaimo vienkiemyje netoli Pašvitinio miestelio (Pakruojo raj.). Šliavų šeimoje augo keturi vaikai, trys sūnūs ir duktė. Juozas buvo antrasis vaikas šeimoje. Baigiantis karui1944 m. žuvo tėvas. Pasiligojusi motina liko viena auginti nepilnamečių vaikų.
J.Šliavas lankė Linkuvos gimnaziją, kuri nebuvo arti - kasdien nesvabu kokiu oru jam tekdavo įveikti 15 km. pėščiomis. Gimnaziją J.Šliavas baigė 1949 metais.Tuo metu gimnazijos direktoriumi buvu Vladas Valiušaitis, kuriam buvo būdingi itin geri, tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grindžiami santykiai su kolegomis ir mokiniais. Daug mačiusio ir keletą Europos kalbų mokančio direktoriaus pedagoginė patirtis ir santykiai su mokiniais paskatino Juozą Šliavą, gimnazistą, turintį gabumų kalboms, imtis mokytojo darbo. Direktorius taip pat buvo J.Šliavo anglų kalbos mokytoju. Tad po V.Valiušaičio suėmimo liepos mėnesį 1949 metais, dėl kurio J.Šliavas labai išgyveno, jaunuoliui anglų kalbos toliau teko mokytis savarankiškai.
1949 metų rudenį J.Šliavas pradėjo dirbti anglų kalbos mokytoju Liesų mokykloje, tačiau po dviejų savaičių buvo perkeltas į Žeimelio vidurinę mokyklą. Dirbdamas Žeimelio vidurinėje mokykloje jis tęsė neakivaizdines anglistikos studijas Vilniaus pedagoginiame institute, kurį baigė 1959 metais. 1958 metais J.Šliavas buvo paskirtas vadovauti mokinių kraštotyrinei veiklai, pradėjo domėtis Žiemgalos krašto archeologija, etnografija, istorija. Kartu su mokiniais buvo pradėti rinkti archeologiniai radiniai (daugiausia iš buvusios Kairelių gyvenvietės), užrašyta daug to krašto liaudies dainų, papročių, kaupiamas vietos gyventojų buities inventorius, buityje jau nebenaudojami namų apyvokos daiktai. Siekiant visa tai išsaugoti, reikėjo atrasti patalpas. Kraštotyrininkams buvo paskirtas nedidelis kabinetas senojo mokyklos pastato pirmame aukšte su įėjimu iš pietinės pastato pusės. Šioje patalpoje 1959 m. buvo įkurtas Žeimelio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus. Kadangi muziejaus patalpos buvo mokyklos pastate, nebuvo leista tvirtinti iškabos prie muziejaus durų. J.Šliavas kaip ženklą, kad čia yra isikūręs muziejus, prie durų pastato du dubėtuosius akmenis. 1966 metais muziejui buvo suteiktas Žiemgalės vardas. Tais pačiais metais mokytojas J.Šliavas pradėjo sisteminti surinktą kraštotyros mežiagą. Muziejuje buvo atidaryta pirmoji monetų archeologinė ekspozicija.
J. Šliavas buvo paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos narys. Jis aktyviai siekė išsaugoti ir tinkamai įamžinti Pakruojo rajono istorinius, archeologinius paminklus 1968 m. pastačius naują mokyklos priestatą buvo suplanuota senajį pastatą nugriauti ir ant tų pačių pamatų pastatyti naują. Iškilo klausimas dėl muziejaus, kuris buvo senosios mokyklos patalpose, likimo. Taigi, dar tais pačiais metais, prieš nugriaunant mokyklos senajį pastatą J. Šliavas kreipėsi į Pakruojo rajono architektą tikėdamasis išsaugoti senajį mokyklos pastatą, įrodinėjo jo istorinę vertę. Tačiau niekas jo nepaklausė. J.Šliavas skelbė paminklų niokojimo atvejus rajoniniame laikraštyje „Auksinė varpa“, piktindavosi valdžios abejingumu paveldosaugai. Mokytojas rašė, kad visa tai dedasi, ramiai žiūrint rajono architektui, vietos valdžiai, išsilavinusiems žmonėms. Naikinama tai, kas iki šiol buvo išsaugota nemokytų žmonių. Siekdamas tiesos jis ilgainiui užsitraukė valdžios nemalonę. Žinodamas, kad 1970 metais senasis mokyklos pastatas galutinai bus nugriautas, J.Šliavas 1969 m. pradeda iš naujo inventorizuoti muziejaus eksponatus, kurių būta per 4000. Visi eksponatai buvo kruopščiai inventorizuoti ir surašyti inventorinėje knygoje. Vertingesni eksponatai buvo fotografuojami. Šiame darbe vasaros atostogų metu jam talkino mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasės mokiniai – kraštotyrininkai.
Mokytojas domėjosi ir baltų tautų archeologija, etnografija, kalbotyra, mitologija, tautosaka. Jis pirmasis iš Lietuvos kraštotyrininkų buvo taip plačiai tyrinęs Žiemgalių etninę kultūrą. J.Šliavas taip pat vadovavo mokyklos turistų būreliui: rengdavo žygius po apylinkes, organizavo mokinių turistines varžybas.
Didelį organizacinį darbą J. Šliavas atliko 1971 – 1972 m. ruošiantis paminėti pirmojo Lietuvos fiziko – chemiko Teodoro Grotthusso (1785 – 1822 m.) 150 – tąsias mirties metines. Artėjant šiai progai, Šliavas 1971 m. aktyviai siekė supažindinti krašto žmones su mokslininku, jo darbais. Kartu su Žeimelio vidurinės mokyklos kraštotyrininkais talkininkavo ekspedicijoje, surengtoje 1971 m. spalio 1 – 6 d. Šios ekspedicijos metu buvo ieškomas Teodoro Grotthusso kapas. Tuometinė J.Šliavo iniciatyva buvo paskatinimas1985 m. prie buvusio dvaro tvenkinio mokslininko gimtinėje, Gedučių kaime (Pakruojo raj.), atidengti memorialinį akmenį su Teodoruio Grotthusso bareljefu.
1979 m. birželio 10 dieną netekome mokytojo – kraštotyrininko, Žiemgalos krašto ir baltų tautų paveldo tyrinėtojo. Mokytojo išėjimas anapilin nutraukė Žeimelio Mažosios karčemos restauravimo darbus, sustojo kiti jo vykdyti tyrinėjimai, iš muziejaus paslaptingai dingo inventorinė knyga. Liko neaišku, kodėl net 2,5 metų tuometinė Žeimelio vidurinės mokyklos vadovybė nepaskyrė atsakingo žmogaus muziejui. Per tą laiką dingo daugiau kaip 1500 eksponatų (J. Šliavas rašė, kad muziejuje jų saugoma 5000, o liko tik 3489). Daugiausia buvo pradanginta vertingų eksponatų.
Gaila, kad J.Šliavo nuveiktų darbų vertė buvo suvokta tik po mokytojo-kraštotyrininko mirties. 1984 metais buvo pasirašyta spausdinimui pirmoji J. Šliavo nedidelio turinio knygėlė (kultūros ir švietimo apybraiža) „Žeimelio apylinkės“. 1985 m. šią knygelę 5000 egz. tiražu išleido Kauno „Šviesos“ leidykla. “Juozo Šliavo dalykinė rodyklė” buvo išleista 1990 metais. Antroji J.Šliavo knygelė „Žiemgalos tyrinėjimai: Žeimelis“ (I-oji dalis) buvo išleista 500 egz. tiražu kraštiečių kultūros klubo „Linkava“ lėšomis 1993 metais. Tais pačiais metais buvo išleistas eilėraščių rinkinys “Krantams tolstant. Eilėraščiai”. Vėliau – 1996 metais dienos šviesą išvydo “Žiemgalių pėdsakais”. Visa tai - tik menkutė dalis iš beveik dvidešimties tomų J. Šliavo sukauptos rankraštinės kraštotyrinės medžiagos.
Jei ne daug minčių ir spėlionių kelianti mirtis, šiandien Juozui Šliavui būtų suėję aštuoniasdešimt metų. Mokytojo gyvenimas ir jo tyrinėjimų rezultatai liko įrodymu, kad gyvenimas provincijoje ar profesija negali tapti kliūtimi mokslinei veiklai, kad paprasčiausiai reikia pasišventimo, pasiaukojančio darbo, meilės gimtajam kraštui ir jo žmonėms.
Tokiu mano prisiminimuose iki šiol išliko mokytojas Juozas Šliavas. Jis suvaidino reikšmingą vaidmenį mano (tuomet jo organizuojamo kraštotyros būrelio nario, ekspedicijų dalyvio) vertybių, pomėgių formavimesi bei asmenybės tapsme.

Jonas Ribačiauskas

 

 


Straipsniui naudota literatūra:

1. Šliavas J.(1993). Žiemgalos tyrinėjimai: Žeimelis, I-oji dalis. Kaunas: Šviesa.
 


Redagavo: (2010-02-09 23:37)
Iš viso įrašų: 2
 
 

Lauko geles ir aug..

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama

El. paštas: [email protected]

Kita Informacija: [email protected]

All Media Digital
AMDigital logotipas
Ši svetainė talpinama