Biržų r. Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla - tavo mokykla?

Rask savo klasę ir galėsi palaikyti ryšį su klasiokais, sužinoti apie vykstančius susitikimus ir dar daugiau!

Iš viso įrašų: 5
 
 

Mūsų žemietis Vidas Anilionis kandidatuoja į seimą. Prašom palaikyti.

Autorius:
Sukurta: 2012-10-02 13:05
Darius Anilionis

Pasisakymų: 1

Sukurta temų: 1

2012-10-02 13:05

A R P A S I D U O S I M E T Ė K M E I

Prisiminkime praeitų metų rudenį. Seime svarstomas 2012 m. Lietuvos biudžetas. Planuojamoms išlaidoms trūksta pajamų. Vienintelę išeitį, kaip padidinti pajamas, Seimo nariai mato mokesčių pakėlimą. Po ne vieną savaitę trukusių svarstymų ir nesuradus būdų kaip iš gyventojų surinkti reikiamą pinigų sumą, Seimūnai metasi į kitą pusę.

ŽAIDIMAIS MASKUOJAMA TIKROVĖ

Prasideda svarstymai kaip sumažinti išlaidas. Į šį procesą įtraukiama ir visuomenė. Internete atsiranda lentelė su planuojamomis biudžeto išlaidomis. Gyventojams leidžiama pažaisti išlaidų paskirstymą. Lentelėje galima atimti pinigus iš gydytojų ir atiduoti mokytojams ar atvirkščiai. Galima daryti ką nori. Net Vyriausybę ar Seimą palikti be algų ir jiems skirtus pinigus atiduoti našlaičiams. Tik vieno dalyko negalima buvo daryti: sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Niekam nevalia net žaidime pagalvoti, kad bankams galima mažinti mokamas palūkanas ar ieškoti būdų kaip sumažinti valstybės skolą ir tuo pačiu aptarnavimo išlaidas. Atvirkščiai. Į visas žinisklaidos priemones noriai kviečiami ir cituojami bankų ekspertai įtikinėja, kad Lietuvos valstybės skola dar nėra didelė ir galima skolintis daugiau. Iki 65% BVP. Tai yra apie 70 mlrd. litų. Priklauso nuo to kaip dirbsime ir atitinkamai kiek sukursime bendro vidaus produkto. Kokią naudą mes gauname skolindamiesi tiek pinigų? Bankų analitikai apie naudą nekalba. Paprasčiausiai teigia, kad jeigu Lietuvai trūksta pinigų, tai ji dar gali pasiskolinti. Augant valstybės skolai, mes patys nepajutome jokio gyvenimo sąlygų pagerėjimo. Valdžios atstovai taip pat netvirtina, kad pasiskolinti pinigai gerai investuoti ir tuojau pradėsime gauti kokią nors naudą ir grąžinti skolas. Dabartinė Vyriausybė per nepilnus ketverius metus Lietuvos skolą išaugino nuo 17 mlrd. iki 47 mlrd. litų. Skolos aptarnavimo išlaidos padidėjo nuo 0,7 iki 2,7 mlrd. litų per metus. Jeigu pasiskolinsime bankininkų rekomenduojamą sumą, skolos aptarnavimo išlaidos išaugs iki 4 mlrd. litų per metus. Kokią naudą gavo užsienio bankai – aišku, o ką gavome mes? Konservatorių Vyriausybė PVM padidino nuo 18% iki 21% tvirtindama, kad šie pinigai bus skirti Lietuvos žmonių gerovei palaikyti. Šio mokesčio padidinimas duoda apie 1,3 mlrd. litų papildomų pajamų į valstybės biudžetą. Kaip matome, jų padidėjimo neužtenka net padidėjusioms skolos aptarnavimo išlaidoms padengti. Tai kodėl kalbame apie žmonių gerovę? Seime buvo karštligiškai ieškoma kokius dar mokesčius uždėti tik dėl to, kad būtų laiku sumokamos palūkanos bankams. Bandydami pateisinti savo veiksmus pateikinėjo pavyzdžius iš kitų ES valstybių, kurios moka daugiau mokesčių. O daugiau mokesčių moka todėl, kad daugiau prasiskolinę bankams ir reikia daugiau mokėti palūkanų.

KRIZĖS VALDYTOJAI

Didelį darbo našumą pasiekusios valstybės gali daugiau skolintis ir tuo pačiu daugiau pelno uždirbti bankams. O štai mažiau paklusnūs graikai nenori nešti jiems bankų užkrautos naštos. Todėl streikuoja, maištauja ir ieško kitokių būdų, kaip atsikratyti primesto jungo. Todėl apie Graikiją sakoma, kad ji nesuvaldo krizės. O mūsų Vyriausybė suvaldė. Lietuvos skolą padidino beveik tris kartus ir atitinkamai užsienio bankams mokamas palūkanas. Niekas plačiai neskelbė visuomenei informacijos, kad kiekvieno Lietuvos piliečio skola per keturis metus padidėjo nuo 5000 iki 16000 litų. Bankų finansų analitikai išmintingai nutyli, kad pajamos už padidintus mokesčius galų gale suplaukia į bankų sąskaitas. Ir negalvokite, kad tai JŪSŲ neliečia. Pažiūrėkite į parduotuvėje išduodamus kasos čekius. Kiekviename jų yra išskirta PVM suma. Tai ta suma, kurią pasiima valstybė ir atiduoda dalį bankams. Prieš keturis metus šios sumos buvo 17% mažesnės. Bet Lietuvoje niekas apie šiuos reikalus per daug nekalba. Todėl pas mus niekas nemaištauja ir Premjeras drąsiai gali tvirtinti, kad jis suvaldė krizę. Pinigai valdo pasaulį, o pinigus valdo bankininkai. Gal ir nebūtų nieko blogo, jei gerai valdytų ir leistų mums normaliai gyventi. Deja, sukelta pasaulinė krizė parodė, kad bankininkai nei gerai valdo, nei leidžia normaliai gyventi. Iš mūsų norima, kad mes daug ir našiai dirbtume ir didesnę dalį sukurtos gerovės sąžiningai atiduotume valstybei. Iš valstybės norima, kad ji būtų skolinga bankams apie 65% BVP. Tada valstybė niekada nebūtų pajėgi atiduoti skolų bankams, bet galėtų mokėti palūkanas. Šiais metais mes bankams atiduosime apie 16% iš mūsų į valstybės biudžetą surinktų pinigų. Bankininkai turėtų būti dėkingi konservatorių Vyriausybei už praskolintą valstybę, kaip ir lenkų ūkininkai yra dėkingi už iš jų perkamus maisto produktus, ar rusijos dujininkai už didžiausią dujų kainą.

PAGALVOKIME PATYS

Taigi, ką darome? Ar pasiduodame valdomos krizės nešamai tėkmei, nešančiai mus į neišbrendamą paskolų liūną, ar bandome ieškoti kitos išeities iš esamos situacijos? Ir kokia tai galėtų būti išeitis? Pagalvokime. Pinigus valstybė skolinasi tam, kad galėtų išmokėti atlyginimus, pensijas, pašalpas. Ir dar dėl to, kad galėtų užmokėti už valstybinėms įstaigoms pateiktas prekes ir paslaugas. Skolindamasi pinigus valstybė įsipareigoja dalį savo valstybės piliečių gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų atiduoti skolintojui. Aišku, prieš tai reikia prekes ir paslaugas parduoti ir po to atiduoti pinigus. Jeigu valstybė sugebėtų už suteiktas prekes ir paslaugas atsiskaityti be pinigų, tai tų pinigų ir nereikėtų skolintis. Ar gali valstybė atsiskaityti su jos užsakymų vykdytojais be pinigų? Kadangi valstybė iš tų pačių užsakymų vykdytojų renka mokesčius, tai ji galėtų atliktus darbus ir suteiktas paslaugas užskaityti, kaip sumokėtus mokesčius valstybei. Ir nereikėtų atsiskaitymui skolintis pinigų. Norint atlikti tokius užskaitymus, pirmiausia reikia priimti PVM įstatymo pakeitimą, kad PVM galima mokėti ne tik pinigais, bet ir prekėmis ir paslaugomis. Šio įstatymo priėmimas nereiškia, kad atsiskaitymuose tarp valstybės ir privačių įmonių nebeliks pinigų. Įmonė, negavusi valstybinių užsakymų, mokesčius kaip mokėjo taip ir mokės pinigais.

KELERIOPA NAUDA

Ką dar naudingo, be valstybės skolos mažinimo, duos šio įstatymo priėmimas? Motyvuodama lėšų trūkumu, dabar valstybė nepatenkina sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitų valstybinių institucijų būtinų poreikių. Dėl to gyventojai gauna nekokybiškas paslaugas iš valstybinių įstaigų. Priėmus siūlomą įstatymą, valstybė galės privačioms įmonėms duoti papildomus užsakymus gaminti prekes ir teikti paslaugas valstybės poreikių patenkinimui. Valstybei teikiant papildomus užsakymus gausime keleriopą naudą. Papildomiems produktams pagaminti privačios įmonės turės priimti į darbą papildomai darbuotojų. Taip bus išspręsta nedarbo problema. Papildomai pagaminti produktai bus skirti tiems visuomenės poreikiams patenkinti, kuriems dabar valstybė neturi pinigų. Mokyklos, ligoninės, teisėsaugos institucijos ir kultūros įstaigos bus pilnai aprūpintos joms reikalingomis darbo priemonėmis, pastatais ir kitais ištekliais, reikalingais jų funkcijoms atlikti. Padidėjęs darbuotojų poreikis sukurs konkurenciją darbo rinkoje ir tai privers darbdavius didinti darbo užmokestį privačių įmonių darbuotojams. Atsiradusi galimybė gauti geriau apmokamą darbą paskatins grįžti emigrantus į Lietuvą. Padidėjus darbo užmokesčiui ir dirbančiujų skaičiui privačiame sektoriuje, bus surenkama daugiau mokesčių. Tada mes galėsime padidinti ir padidinsime mažiausiai uždirbančių švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir teisėsaugos darbuotojų atlyginimus. Geresnis materialinis aprūpinimas ir didesni atlyginimai pagerins šių įnstitucijų, visuomenei teikiamų paslaugų kokybę. Atsiskaitymas produktais sumažins apyvartinių lėšų poreikį valstybėje, todėl mažės ir skolinimosi poreikis. Nebereikės mokėti tiek daug palūkanų. Galėsime sumažinti mokesčius dirbantiesiems, verslui ir išbristi iš paskolų liūno. Įgaliosime PVM mokestį produktais rinkti valstybinių įstaigų vadovus ir savivaldybių atstovus. Tai sudarys sąlygas pirmiausia patenkinti svarbiausius vietos gyventojų poreikius. Tokiu būdu iškilusios problemos bus sprendžiamos operatyviai, nelaukiant kol aukščiau stovinti valdžia skirs tam lėšų. Sumažės korupcija, nes dalis mokesčių bus mokami produktais, o juos grobstyti daug sunkiau nei pinigus. Valstybinės įstaigos vadovas negalės pasiteisinti visuomenėms nariams dėl nekokybiškai teikiamų paslaugų motyvuodamas tuo, kad valdžia neduoda pinigų. Patys gyventojai per vietines savivaldybes ir seniūnijas galės aktyviai ir operatyviai spręsti jiems iškilusias problemas. Mano siūlomas kelias naujas, neįprastas ir dėl to gali atrodyti sunkiai įgyvendinamas. Bet kuo ilgiau mes leisimės klampinami į skolas, tuo sunkiau bus po to išbristi. Balsuodami už mane Jūs tik pareikšite norą ir pasiryžimą eiti šiuo nauju keliu. Jeigu šio ryžto neparodysite dabar, kita proga bus tik po keturių metų.

Pagarbiai Vidas Anilionis

P.S. balsuokoite už partiją Nr.9 ir būtinai įrašykite mano Nr. 74 į pirmumo balsų lentelę.  

Neegzistuojantis vartotojas
Neegzistuojantis vartotojas
2012-10-02 17:57

Palaikau

Aiva Karosiene

Pasisakymų: 46

Sukurta temų: 0

2012-10-02 21:55

...nius tiesiog jau busiu priversta palaikyti savaji zmogu

Danguolė Timukaitė- Budriūnienė:)

Pasisakymų: 3

Sukurta temų: 0

2012-10-03 10:14

Zinoma,kad palaikau....

Rima Ramanauskaitė-Vaidotienė

Pasisakymų: 4

Sukurta temų: 0

2012-10-04 19:22

nu reiks prisidet

Iš viso įrašų: 5
 
 

Mano spygliuotieji.

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama

El. paštas: [email protected]

Kita Informacija: [email protected]

All Media Digital
AMDigital logotipas
Ši svetainė talpinama