Prisijunk prie šio klubo! Būdamas jo nariu tu galėsi:

  • Diskutuoti su bendraminčiais klubo forume;
  • Talpinti, komentuoti bei vertinti nuotraukas klubo galerijoje;
  • Taplinti video, kurti renginius, reikšti nuomonę klubo apklausose bei naudotis daugybe kitų naudingų funkcijų.
Iš viso įrašų: 7
 
 

Mano eilės

Autorius:
Sukurta: 2012-10-10 09:13
Virginija Rutkauskaitė - Jonkienė

Pasisakymų: 4

Sukurta temų: 1

2012-10-10 09:13

Tame kasdieniam miesto šurmuly Jau baigiame pamiršti kaimo kvapą. Sakyk , ar vis dar prisimint gali Kaip pjauna šieną , aria , duoną kepa?

O būdavo – atsikeli ryte Ir nors aplinkui tvyro palšas rūkas , Jauti , kaip švelniai smelkias į tave Toks svaigus kvapas baltų dobiliukų.

Todėl pabraidžiok žole basomis , Kad prisimintum , kokia tai palaima. Juk kažkada į šį pasaulį mes visi Pradžių pradžioj atėjome iš kaimo.

X X

Aplink balti , balti laukai , Apkritę snaigėmis plaukai, Pusnynai lyg aukšti kalnai. Kaip be manęs tu gyvenai ?

Kas tau sumynė takelius Per tuos sniegus gilius , gilius? Kas svirtį šulinio palenks , Kad pasisemt skaidraus vandens ?

Kas kurstys ugnį vakare , Kai ūžia vėjas kamine ? Kas tau sušildytų rankas , Jeigu manęs nebūtų ? Kas ? X X

Drugelį nuostabų lankoj mačiau , Ryškiausios spalvos sparnuose jo žaižaravo. „Iš kur , drugeli , toks puikus esi ?“ Jis man atsakė : „ Aš - likimas tavo“.

Prabėgo jau vaikystė nuostabi , Jaunystė vėl su vėjais nušuoliavo. „ Kodėl tu , vėjau , toks žiaurus esi ?“ Jis sušniokštė :“ Juk aš - likimas tavo „

Šiandien aš juodą žmogų sutikau , Toksai baisus man net nesisapnavo. „ Sakyki ,kas esi ,juodas žmogau ?“ Jis sušnabždėjo : „ Aš – likimas tavo „

X X Padėk man , Viešpatie , vargus iškęsti Manęs , lyg savo vaiko , neapleisk Ir kai ateis akimirka visus mus teisti , Labai prašau , griežtai manęs neteisk.

Aš gyvenau svajom apie draugystę Ir apie meilę , kupiną aistros , Norėjau aš , kad gėlės nenuvystų , Pakąstos rudenio pirmos šalnos.

Kad visi žmonės būtų tartum broliai , Neliktų karo , bado ir kančių , Vaikai kad augtų tartum pasakų stipruoliai Ir motinos nelietų ašarų karčių.

Meldžiausi aš mažai – už tai atleiski . Mano malda trumpa ir paprasta : „ O Viešpatie , prašau , manęs neteiski , Gyvenimas šioj žemėj – man bausmė skirta .“

X X

Prisimenu aš tą pavasarį ankstyvą , Nors nutekėjo jau tiek daug vandens , Kada pakrantėj pražydėjus senai slyvai , Manęs tu laukei prie upelio ant akmens .

Atrodė , kad tai tęsis visą laiką , Tačiau vis tiek atėjo ta diena , Kai , atskubėjus per pavasarinį lauką , Saulėlydį aš sutikau viena .

Jau žiedlapius seniai nubarstė slyva , Pavasaris atrodo lyg ne tas , Bet širdyje prisiminimas gyvas Vis dar vilioja į senas vietas .

Nubėgo vasara basa žaliom palaukėm , Ją pasitiko gelstantis ruduo , O prie upelio , kur manęs tu laukei , Dar teberymo kerpėtas akmuo.

Ateis žiema ir baltos , purios snaigės Iš lėto leisis ant užmigusių laukų . Na štai ir vėlei vieni metai baigės ... Ir taip lyg užburtu ratu aplink einu.

X X

Kas tu , žmogau ? Tik dulkė šiam gyvenimo kely , Tiktai akimirka visatos amžinybėj . Tačiau pakeist šioj žemėj daug gali Jeigu tave , mane , kitus sujungs vienybė.

Tu nedaryk to , ko nenori , kad darytų tau , Mylėk tėvus ir artimą kiekvieną . Ir laiką , kur praleidi malonumui , sau , Paskirki maldai Viešpačiui kasdieną.

Taip norisi gyvent taikoj su žmonėmis , Kad ašaros iš sielvarto nekristų , Tačiau kasdien savais darbais ir mintimis Mes vėl be gailesčio prie kryžiaus kalam Kristų .

X X

Paminklo sau aš dar nepastačiau, O ir statyt ar verta – pagalvosiu. Kukli esu? Sakyčiau ne , tačiau Kai ko verta esu. Ko gero nemeluosiu.

Sakysit pasikėlusi esu ? Ne , tai tikrai nėra pasikėlimas. Esu aš tiktai paprastas žmogus Ir daug kam dar lygiai toks pat likimas.

Einu gyvenimo keliu gana lengvai Ir nežinau kur baigsis šitas kelias . Kol kas gyva esu – ir tai gerai . Dar tik data gimimo ir brūkšnelis .

X X

Aš myliu jūrą , kalnus , pievą , mišką , Visus , kas skraido , plaukia , vaikščioja žeme. Bet dar patinka auksas – taip gražiai jis tviska . Didžiulį džiaugsmą aš randu jame.

Kiekvieną rytą sveikinu aš saulę Ir atsisveikinu , kai baigiasi diena. O kartais noris nusispjaut ant šio pasaulio , Nes nieko įdomaus jame seniai nėra.

Tačiau nesu aš angelas ar dievas Ir ne šetonas , kuriam svetimas dangus. Galiu būt geras , blogas , bet aš vienas. Šventas ir nuodėmingas. Aš – žmogus…

X X X

 

 

 

Jolita Butkienė

Pasisakymų: 158

Sukurta temų: 5

2012-11-24 01:08

Gražu...

Virginija Rutkauskaitė - Jonkienė

Pasisakymų: 4

Sukurta temų: 1

2013-09-22 16:00

                                                        PASAKA APIE AUKSINĘ ŽUVELĘ

Ant aukšto kranto ties jūra plačia Gyveno senelis su savo pačia Senelis žvejojo, užmetęs tinklus Gyvenimas toks nuobodus , bet ramus Senutė per dieną darbavos namuos. Tiesiog kasdienybė eilinės šeimos. Ir kartą , kaip visad , žvejojo senelis Tik žiūri – tinkle jo auksinė žuvelė Visa spindi, švyti – žiūrėt net baisu. Staiga ji prabyla į senį balsu: -„Paleiski ,seneli, mane į bangas. Neliksiu skolinga, atlyginsiu aš. Išpildysiu norą bet kokį –prašyk, Tiktai be vandens tu manęs nelaikyk.“ -„Na kam gi tave aš turėčiau laikyti. Kas man iš tavęs, kai tokia tu mažytė. Nei virsi ,nei kepsi – vien ašakos tik. Tegul bus taip – jūroje tu pasilik.“ Paleidęs žuvelę ,sulankstė tinklus, Per kopas patraukė į savo namus. Parėjęs tuoj pačią jis pasivadino Ir pasakot ėmė savus nutikimus. Oi senė įširdo:“-Ach tu , berazumi, Reikėjo namo parsinešti tą žuvį. Štai gelda suskilo , o skalbti tai reikia. Ir kaip man tavęs ,tokio durniaus , nekeikti ? Seniai apie geldas jau niekas nežino. Greičiau eik prašyti skalbimo mašinos.“ Sugrįžęs prie jūros žuvelę jis šaukia. Ilgai nebelaukus žuvelė atplaukia. -„Ko reikia ,seneli? Nedelski ,sakyk. Išpildysiu viską ko nori –prašyk.“ -„Štai gelda suskilo. Be jos koks skalbimas? Senutė norėtų skalbimo mašinos“. -„Man tai vienas juokas.“-atsakė žuvelė -Gali grįžt ramus atgalios tu ,seneli. Tegul būna viskas, kaip nori žmona. Jai bus vietoj geldos nauja mašina.“ Per kopas senukas pareina žvaliai, Namuos mato džiūsta balti skalbiniai. Ant slenksčio jį vėl pasitinka pati Tačiau kažkodėl jau labai ji rūsti. -„ Na ką , nelabasis ,jau parsivilkai ? Kokioj lūšnoj esam , bent tai ar matai? Greičiau eik prie jūros , žuvelės prašyk Ir namą gražiausią man čia pastatyk.“ Vėl senis prie jūros per kopas klampoja, O jūra ne tokia rami ,jau banguoja. Jis šaukia žuvelę :-„Atplauki! Kur tu?“ Ir štai blyksi aukso žvynai tarp bangų. -„Ko nori , seneli?- žuvelė jo klausia. -„Vėl senė nerimsta. Atleiski man ,aukse. Jau namo jai reikia , netinka senasis.“ -„Keliauki ramus , namas naujas tuoj rasis.“ Sugrįžta namo , o ten namas didžiulis ! Langai plastikiniai skaidriais stiklais žiūri. Jis sniego baltumo , o stogas raudonas , Atrodo , lyg jame gyventų koks ponas. -„Na kaip ,ar patenkinta tavo širdelė?“ Įėjęs vidun senės klausia senelis. Bet senė ir vėl savo vyrą tik keikia: -„Tu kvailas visai ,- automobilio reikia. Kai turime namą gražiausią mes čia, Nejau apsipirkti aš eisiu pėsčia? Atgal grįžk prie jūros, žuvelės prašyk Ir man BMW baltą tuoj parvaryk.“ Kas žvejui belieka, vėl eina prie jūros, O jūra putoja ,krantan bangos gūra. Vėl šaukia žuvelę auksinę atplaukti. Tačiau šitą kartą ilgiau teko laukti. -„Nepyki , žuvele, pakvaišo senoji, Baltą BMW įsigyt sugalvojo. Neduoda ramybės ji mano senatvei.“ -„Nepergyvenk , seni ,tegul ir tai rasis. Keliauki namo , bus jai automobilis.“ Ir vėlei žvejys į namus kelią mina. Sugrįžta , o ten mašina nauja švyti. Bet senės nėra. Niekur jos nematyti. Kai pagaliau randa vienam kambary, Pamato , ji vėl kažkokia nerami. -„Na ką pasakysi dabar man ,senute ? Tikrai jau laiminga turėtumei būti. Štai namas didžiulis , nauja mašina...“ -„Tau, seni , atrodo , kad šito gana ? Turbūt galvoje tau kažkas negerai. Kur auksas , sidabras, nauji apdarai ? Ir dar ,kad galėčiau laimingai gyventi , Norėčiau aš būt Lietuvos prezidente. Tada ,kai aš būsiu svarbiausia veikėja, Žuvelė galės būti man patarėja. Akvariume ją visada aš laikysiu, Garbingai ant stalo jį pasistatysiu. Daugiau niekada neteks sukti galvos, Nes būsiu ponia ant visos Lietuvos. Ir lenksis man minios. Ar ne ,seneliuk? Na , bėki prie jūros. Greičiau, neužtruk!“ Vėl slenka prie jūros senelis nuliūdęs. -„Ką dar sugalvos šita senė suplūdus?“ O jūra putota riaumoja. Baisu. Ir šaukia žuvelę jis visu balsu. Atplaukia žuvelė per aukštas bangas. Maldauja ją senis sunėręs rankas: -„Atleisk man , žuvele , pakvaišo senoji. Būt prezidente ji dabar sugalvojo. Jai vis kažko reikia , jai vis negana.“ Ir viską susakė ko nori žmona. Žiūrėjo žuvelė į jį nebyli Ir nėrė , kur jūra putoja gili , Nesakiusi nieko seneliui visai. Prie jūros ilgai dar stovėjo jisai. Jau vėjas nutilo, nurimo vanduo... Ir žvejas patraukė per kopas namo. O kas gi tenai ? Vėl senutė lūšnelė, Ant slenksčio parimusi sėdi senelė. Ne kokia ponia , o tiktai jo pati. Ir gelda prie kojų. Sena... Ta pati...

 

 

 

Jolita Butkienė

Pasisakymų: 158

Sukurta temų: 5

2013-10-01 08:43

Tikra lietuvę čia nupaišei - godumas mus žudo, be jo ne kiekvienas tegali. Ir linksma, ir ironiška. Ačiū 

Virginija Rutkauskaitė - Jonkienė

Pasisakymų: 4

Sukurta temų: 1

2013-12-31 00:39

 Prabėgo metai dar vieni ,skriste praskriejo, Nors šauk ,nors rėk –nesustabdysi jų. Ir jeigu ko nebesuspėjo duot senieji, Linkiu visiems daug geresnių Naujų .

Kad būt kas dieną duonos pas visus ant stalo, Tegul vanduo niekad nesenka šuliny, Džiaugsmo ir laimės Jums visiems linkiu be galo, Šiais Arklio metais būkit ištvermingi ir sveiki.

Nelaukit pinigų ,kur horoskopai pranašauja, Jų žadama sėkme nebetikėkite aklai, O jeigu laimės paukštės uodegą jau laikot savo saujoj, Tai patys žinote ,ar šiemet arsite ,ar žengsit kaip arkliai

Jolita Butkienė

Pasisakymų: 158

Sukurta temų: 5

2014-01-01 21:20

Labai jausminga Šypsena 

Virginija Rutkauskaitė - Jonkienė

Pasisakymų: 4

Sukurta temų: 1

2014-01-02 20:17

Ačiū už įvertinimą 

Iš viso įrašų: 7
 
 

Sventoji

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama

El. paštas: [email protected]

Kita Informacija: [email protected]

All Media Digital
AMDigital logotipas
Ši svetainė talpinama