Grįžti į sąrašą 8 nuotrauka iš 82

Išsiskyrimas mano likimas. Liko nemaloni, nejauki tyla. Sako ši tyla padeda pamiršti. Kam man ta tyla, juk taip mylėjau ir myliu tave. Kam ši tyla, ji tokia baisi ir slegianti.Myliu,myliu,nes tu vienintelis...Myliu, koks begalinis skausmas,nes myliu. Tu dažnai mane vadinai - mažute,saugojai mane...Tyla.Visos mintysyra ir bus tik apie tave,kol gyvenu, kol alsuoju. Visada mano širdyje

Autorius: Janina Šliogerė 2013-08-31 06:11 Nuotrauka peržiūrėta: 289

Išsiskyrimas mano likimas. Liko nemaloni, nejauki tyla. Sako ši tyla padeda pamiršti. Kam man ta tyla, juk taip mylėjau ir myliu tave. Kam ši tyla, ji tokia baisi ir slegianti.Myliu,myliu,nes tu vienintelis...Myliu, koks begalinis skausmas,nes myliu. Tu dažnai mane vadinai - mažute,saugojai mane...Tyla.Visos mintysyra ir bus tik apie tave,kol gyvenu, kol alsuoju. Visada mano širdyje
Norėdamas įvertinti nuotrauką tu turi prisijungti
(10)
2014-04-30 16:11
Iš dainos žodžių neišmesi. Kartą mes klausėmės dainos- "Kak xočetsa žit". Tu pasakei: " Žinai, man norisi gyventi kas bebūtų, ilgai ir laimingai, gal ne taip kaip pasakoje, bet aš dar nieko nepadariau. Ilgai, kad nespėtų tave pamiršti, prisimintų, mylėtų...Suspėti atsikelti, kai tave parklupdė likimas. Viską kas blogą pamiršti, viską atleisti, atsiprašyti visų, dalintis meile. Juk galiu nespėti to padaryti. Esu juk vyras ir taip sunku pasakyti ką jaučiu, ypač kalbėti apie jausmus, tau, vaikams, artimiesiems. Nustoti skubėti, nusiraminti, juk gal ne daug liko, o tai apie ką jaunas svajojau, kalnus nuversti, kažin ar verta. Be turtų, pripažinimo, įvertinimo yra ir kitų dalykų...Džiaugtis, gyventi, kad mylėti tuos, kurie šalia tavęs...Gultis ir prabusti drauge, tyliai atsikelti paruošti tau kavą, kol tu miegi... Žinai aš labai pavargau, bet gyventi verta vien tam, kad pasidžiaugti savo darbo vaisiais, pasodintu medžiu, statybose tiek daug pastatyta namų, ir šis namas, pastatytas mano rankomis. Norėčiau čia sulaukti su tavim senatvę, sutikti ir palydėti saulę, klausytis paukščių, žiūrėti į žvaigždes pro vaikų padovanotą teleskopą. Vaikai - protingi, gražūs, sveiki...Ar kada atleis jie man už mano klaidas...Anūkėlė Urtė, kaip norisi daugiau laiko praleisti su ja... Kai turi daug, nematai kiek daug turi, sieki dar daugiau, nes galvoji, kad dar nieko neturi. Kai prarandi ir nieko neturi, supranti, koks buvai aklas, kiek daug turėjai - artimieji. Gal tai banalu, bet žinai vien dėl to norisi gyventi ilgai, kad nesu aklas. Nepyk, jei kas buvo ne taip. Atleisk..."
Norėdamas rašyti komentarus tu turėsi prisijungti.

Ivairios nuotraukos

Patiko nuotrauka? Įvertink!

Reklama Sukurk savo
Reklama

El. paštas: [email protected]

Kita Informacija: [email protected]

All Media Digital
AMDigital logotipas
Ši svetainė talpinama